Netikėti „James Webb“ atradimai
Modernioje Visatoje yra nusistovėjęs dėsningumas: supermasyvi juodoji skylė galaktikos centre sudaro apie 0,1–0,5% visos žvaigždžių masės. Šis santykis ypač tiksliai veikia elipsinėse galaktikose ir tose, kurios turi masyvų branduolį. Astrofizikai ilgą laiką manė, kad juodoji skylė ir galaktika auga sinchroniškai. Tačiau nauji „James Webb“ teleskopo duomenys, atskleidę pirmąjį milijardą metų po Didžiojo sprogimo, šį dėsningumą paneigė.
Ankstyvosios Visatos anomalijos
Ankstyvosiose galaktikose juodosios skylės sudaro 10–30% žvaigždžių masės. Kai kuriuose objektuose, tokiuose kaip „Little Red Dots“, juodosios skylės netgi viršija visų aplink esančių žvaigždžių masę. Šios neįprastos sistemos buvo pavadintos overmassive black hole galaxies (OBG). Mokslininkai pradėjo ieškoti naujų paaiškinimų.
Naujas paaiškinimas
Jungtinių Arabų Emyratų universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Muhammado Latifo, pasiūlė elegantišką atsakymą. Jie teigia, kad kaltininkės yra tiesioginio kolapso juodosios skylės. Jos susiformavo be žvaigždinio protėvio: tamsiosios materijos halo pritraukė dujas į tokią tankią masę, kad ši iš karto susiformavo į juodąją skylę, praleisdama žvaigždės stadiją. Toks scenarijus buvo įmanomas tik pačioje ankstyvojoje Visatoje.
Simuliacijos rezultatai
Komanda pirmą kartą simuliacijoje stebėjo, kaip tokia juodoji skylė ir jos galaktika egzistuoja kartu kelis šimtus milijonų metų. Paaiškėjo, kad juodajai skylei nereikia absorbuoti medžiagos rekordiškai greitai – ji auga dvigubai lėčiau nei teorinis maksimumas.
Žvaigždžių formavimosi stabdymas
Šis disbalansas paaiškinamas žvaigždžių pusėje. Jauna juodoji skylė išskiria tiek daug energijos, kad šildo aplinkines dujas ir jas išstumia. Šaltos dujos yra žaliava būsimoms žvaigždėms. Be jų žvaigždžių formavimasis sulėtėja. Vėliau įsijungia pirmosios Visatos žvaigždės, vadinamos Pop III karta, kurios buvo didžiulės, trumpai gyveno ir sprogdinėjo kaip galingiausios supernovos. Šie sprogimai galutinai išvalo dujas iš galaktikos.
Rezultatas – juodoji skylė spėjo priaugti masės, o žvaigždžių populiacija – ne. Taip atsirado keistas masės santykis.
