Juodųjų skylių stebėjimai atveria naujas perspektyvas
11 spalio 2024 m. mokslininkai gavo signalą GW241011 iš maždaug 700 milijonų šviesmečių atstumo. Duomenys rodo, kad dvi juodosios skylės, kurių masės buvo 17 ir 7 saulių, susijungė. Įdomu tai, kad didesnė iš jų sukosi itin dideliu greičiu, beveik pasiekdama fizikos ribas. Po mėnesio pasiekė dar keistesnis signalas GW241110 iš 2.4 milijardo šviesmečių atstumo, atskleidžiantis, kad juodoji skylė, turinti 16 saulių masę, sukosi viena kryptimi, o aplink savo partnerį – priešingai.
Neįprastas juodųjų skylių elgesys
Šis reiškinys yra ypač svarbus, nes įprastai abiejų tipų sukimosi kryptys yra suderintos. Tai rodo, kad abi juodosios skylės gimė iš to paties dujų debesies ir sukosi ta pačia kryptimi. Priešingai sukimosi kryptys nurodo, kad ši juodoji skylė atsirado iš ankstesnio susijungimo kitoje vietoje ir atsitiktinai sutiko naują partnerį.
Antrinės kartos juodųjų skylių susijungimai
Kai juodosios skylės susijungia, jos suformuoja naują, masyvesnę juodąją skylę. Jei ši vėl suras partnerį, gali įvykti antrinės kartos susijungimas. Tokie įvykiai galimi tik tankiuose žvaigždžių spiečiuose, kur juodosios skylės susiduria kaip biliardo kamuoliukai tankiame stalo paviršiuje.
Įrodymai ir hipotezės
Gauti duomenys rodo, kad abiem atvejais didesnė skylė buvo beveik dvigubai masyvesnė nei mažesnė, kas yra tipinis antrinio susijungimo požymis. Neįprastas sukimosi elgesys paaiškinamas chaotiška dinamika tankiai apgyvendintuose kosmoso regionuose, atskleidžiant naujus kosmoso paslapčių aspektus.
