Žemė ir atmosferos praradimas
Mūsų planeta Žemė nuolat praranda mažus vandenilio kiekius, nors tai vyksta taip lėtai, kad mes net nepastebime. Tačiau egzoplaneta WASP-107b, esanti už 210 šviesmečių nuo mūsų, praranda savo atmosferą žymiai greičiau.
WASP-107b: super-pūfų klasės egzoplaneta
WASP-107b priklauso vadinamajai „super-pūfų“ klasei – tai planetos su ypač maža tankio atmosfera. Nors ji yra tokio dydžio kaip Jupiteris, jos masė sudaro tik dešimtadalį Jupiterio masės. Ši planeta, esanti itin arti savo žvaigždės, yra apibūdinama kaip milžiniškas planetos dydžio balionas.
Atmosferos praradimas ir James Webb atradimai
James Webb kosminis teleskopas pirmą kartą sugebėjo detaliai pamatyti WASP-107b atmosferos praradimą. Teleskopas fiksavo, kaip helis iš atmosferos formuoja didžiulį uodegą, besidriekiančią apie dešimt planetos spindulių. Tai reiškia, kad žvaigždės šviesa pradeda blokuotis dar prieš planetai praeinant pro žvaigždės diską.
Chemijos „piršto atspaudas“
Spectrometras pirmą kartą identifikavo helį egzoplanetos atmosferoje. Be to, buvo aptikta vandens, anglies monoksido, anglies dioksido ir amoniako pėdsakų. Tačiau metano nebuvo rasta, nors teleskopo instrumentai galėtų jį aptikti. Šie cheminiai duomenys padeda mokslininkams atsekti planetos istoriją, tikėtina, kad ji susiformavo toliau nuo savo žvaigždės ir vėliau apie ją migravo.
Atmosferos praradimo svarba
Atmosferos praradimas yra svarbus reiškinys, kurį reikia suprasti, norint įvertinti uolinių egzoplanetų gyvybingumą. Jei planeta praranda atmosferą per greitai, jos šansai palaikyti gyvybę smarkiai sumažėja. Šis procesas galėjo būti priežastis, kodėl Venera neteko savo vandens išteklių.
