Artemis II misija ir medicinos iššūkiai
Artemis II misija balandžio mėnesį sugrąžino žmones į Mėnulio orbitą pirmą kartą nuo 1972 metų. Keturi astronautai praleido devynias dienas Orion kapsulėje, tačiau misija atskleidė rimtus kosminės medicinos iššūkius. Vienas iš jų – ką daryti, jei medicininė ekstremali situacija įvyksta 40 minučių laikotarpiu, kai Orion praranda ryšį, būdamas už Mėnulio? Žemėje pagalba atvyksta per kelias minutes, tačiau už Mėnulio – niekas negali padėti.
Autonomijos svarba kosminėje medicinoje
Kuo toliau nuo Žemės, tuo labiau kosminė medicina tampa bejėgė, nes tradiciškai ji remiasi nuolatiniu ryšiu su gydytojais planetoje. Tarp Marso ir Žemės signalas keliauja apie 20 minučių, todėl realaus laiko konsultacija ekstremalios situacijos metu yra neįmanoma. Greitosios evakuacijos taip pat nebus. Šiemet tai priminė Crew-11 įgulos evakuacija iš TKS po to, kai astronautas Mike Finke patyrė 20 minučių nesuprantamą kalbos praradimą. Tai buvo pirmoji medicininė evakuacija iš stoties per 25 metus.
Radiacijos ir sveikatos iššūkiai
Už žemos orbitos ribų įgula gauna žymiai didesnes jonizuojančios kosminės spinduliuotės dozes, kurios kelia riziką onkologinėms, širdies ir kraujagyslių bei kognityvinėms problemoms. Naujausi duomenys rodo, kad inkstai gali neišlaikyti ilgo skrydžio į Marsą.
Ateities kosminės medicinos sprendimai
Dėl šių priežasčių didelis dėmesys skiriamas autonomijai. Artemis II metu buvo išbandytas rankinio bagažo dydžio treniruoklis, galintis suteikti apie 82 kg apkrovą, kaip kompaktiška priemonė kaulų masės ir raumenų praradimui sumažinti. NASA taip pat tiria, kaip gaminti intraveninius tirpalus tiesiai iš laivo geriamojo vandens, nes vaistinių galiojimo laikas yra trumpesnis nei misijos. Klevų sirupas laive padėjo palaikyti įgulos moralę. Logiška pabaiga – pilnavertė mobilioji klinika, integruota į laivą ar bazę, galinti diagnozuoti ir gydyti be jokio skambučio į namus.
