Artemis misijos iššūkiai astronautų sveikatai
NASA Artemis II misija, kuri pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus grąžins astronautus už žemosios Žemės orbitos ribų, kelia naujus iššūkius astronautų sveikatai. Šioje misijoje astronautai susidurs su kosmine radiacija, nes Žemės magnetinis laukas jau beveik neapsaugo nuo jos. Be to, ryšio vėlavimas apsunkins bet kokias medicinines improvizacijas.
Radiacijos ir sveikatos rizikos
Ankstesnės Apollo misijos buvo trumpesnės ir pradėtos Saulės ramybės metu, tačiau vis tiek paliko ilgalaikes pasekmes, tokias kaip padidėjusi kataraktos rizika. Taip pat yra tyrimų, kurie rodo galimą padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką po skrydžių už žemosios orbitos ribų, nors duomenų kiekis yra ribotas.
Nuolatinis sveikatos stebėjimas
Šiuo metu astronautų sveikata stebima dar skrydžio metu naudojant asmeninius dozimetrius ir nuolatinį monitoravimą. Biologai tiria, kaip radiacija veikia DNR, kaip neigiamai veikia svorio netekimas, skysčių persiskirstymas, kaulų ir raumenų masės sumažėjimas, miego sutrikimai, cirkadiniai ritmai, imunitetas ir kognityvinis tikslumas. Tarptautinės kosminės stoties patirtis padeda suprasti, kaip organizmas prisitaiko dar prieš grįžtant į Žemę.
Mėnulio dulkių pavojai
Mėnulio dulkės, kurios buvo didelė problema Apollo misijų metu, taip pat kelia grėsmę astronautų sveikatai. Šios dulkės, kurios prilimpa prie visko ir dirgina akis bei gerklę, gali sukelti „mėnulio šienligę”. NASA siekia sumažinti kontaktą su jomis inžineriniais sprendimais, tačiau visiškai jų išvengti nepavyks. Ilgesnės misijos Mėnulio paviršiuje gali sukelti plaučių, odos, akių ir gleivinių problemas, todėl reikės turėti mažą autonominę medicinos įrangą, nes greitos evakuacijos galimybės nėra.
