Asteroidas 491384 tapo didžiausiu žinomu itin greitai besisukančiu objektu
Vašingtono universiteto komanda Vera C. Rubin observatorijos duomenyse aptiko asteroidą 491384, kurio skersmuo siekia 2,53 kilometro, o vienas apsisukimas trunka 4,18 minutės. Tai didžiausias šiuo metu žinomas itin greitai besisukantis asteroidas.
Išankstinis straipsnio variantas jau paskelbtas arXiv.
Dauguma asteroidų laikomi vadinamosiomis nuolaužų sankaupomis – laisvais uolienų telkiniais, kuriuos kartu laiko tik silpna jų pačių gravitacija. Dėl to didesniems nei 150 metrų kūnams galioja vadinamasis sukimosi barjeras: jei toks objektas apsisuka greičiau nei per 2,2 valandos, išcentrinė jėga jį turėtų išardyti.
Jei tokio dydžio asteroidas sukasi dar greičiau, jį, kaip manoma, laiko ne vien gravitacija, bet ir pačios medžiagos tvirtumas.
Sukimosi greitis nustatomas pagal ryškio kitimą. Netaisyklingos formos asteroidas į teleskopą atsisuka tai platesne, tai siauresne puse, todėl atspindi nevienodą Saulės šviesos kiekį.
Rubin observatorija kiekvieną objektą fiksuoja fragmentiškai, atsitiktiniais kelių naktų momentais, todėl dėl tarpų šviesio kreivėje galima klaidingai nustatyti sukimosi periodą. Rankiniu būdu patikrinti kiekvieną rezultatą, esant tokioms duomenų apimtims, yra nerealu.
Todėl tyrėjai sukūrė programą, kuri prisitaiko prie kiekvieno asteroido atskirai: ieško stebėjimų spragų, pažymi įtartinus matavimus, o kai vieno aiškaus periodo nustatyti nepavyksta, pateikia galimų reikšmių sąrašą su kiekvienos jų tikimybės įvertinimu.
Išanalizavus 9417 asteroidų, nustatyti 66 kandidatai į itin greitai besisukančius objektus. Du iš jų, didesni nei 2 kilometrai, apsisuka maždaug per penkias minutes. Tarp jų 491384 išsiskiria aiškiausiai.
Ankstesnis observatorijos rekordininkas 2025 MN45 sukasi dar greičiau – vieną apsisukimą atlieka per 1,88 minutės, tačiau jo skersmuo tėra 710 metrų. Asteroidas 491384 yra maždaug tris kartus didesnis ir vis tiek išlieka vientisas, todėl pagal sudėtį gali būti artimesnis vientisai uolienai nei laisvai nuolaužų sankaupai.
Dešimties metų LSST apžvalga prasidėjo šių metų birželio 30 dieną. 3200 megapikselių kamera naują lauką fotografuoja kas 40 sekundžių, o prie kiekvienos dangaus srities grįžta apie 800 kartų.
Tokiame kontekste 9417 asteroidai tėra pradžia. Jei pagrindiniame asteroidų žiede paaiškėtų esant daug tokių monolitinių kūnų, teorijas apie jų formavimąsi tektų iš naujo peržiūrėti.
