Greitųjų radijo blyksnių paslaptis
Greitieji radijo blyksniai yra viena iš didžiausių šiuolaikinės astronomijos paslapčių. Tai milisekundžių trukmės blyksniai, kurie per akimirksnį išskiria daugiau radijo energijos nei visa galaktika. Dauguma jų pasirodo tik vieną kartą ir dingsta amžiams, tačiau kai kurie kartojasi, ir būtent jie atskleidė naujas įžvalgas.
FRB 220529A stebėjimai
Tarptautinė astronomų komanda beveik dvejus metus stebėjo vieną iš tokių pasikartojančių šaltinių – FRB 220529A, esantį 2,5 milijardo šviesmečių atstumu nuo Žemės. Per septyniolika mėnesių stebėjimų nieko neįprasto nebuvo pastebėta, tačiau vėliau įvyko kažkas įdomaus.
Netikėtas radijo signalo pokytis
Staiga radijo signalo poliarizacija pasikeitė daugiau nei šimtą kartų, o po dviejų savaičių grįžo į ankstesnį lygį. Šis trumpalaikis pokytis, vadinamas „RM-blyksniu“, rodo, kad tarp šaltinio ir stebėtojo praskriejo tankus magnetizuotos plazmos debesis.
Galimas dvigubos sistemos paaiškinimas
Astronomai mano, kad šį reiškinį sukėlė žvaigždė-kompanionė, kuri išmetė koroninę masę, panašiai kaip tai daro Saulė. Plazmos gumulas trumpam kirtęs matymo liniją. Jei hipotezė teisinga, FRB šaltinis nėra vienišas objektas, o dalis dvigubos sistemos.
Magnetaro ir žvaigždės sąveika
Modelis rodo, kad magnetaras – neutroninė žvaigždė su stipriu magnetiniu lauku – sukasi aplink bendrą masės centrą su Saulės tipo žvaigžde. Tokios poros sąveika sukuria sąlygas, leidžiančias blyksniams kartotis dažniau.
Stebėjimų reikšmė
Stebėjimai buvo atlikti naudojant Kinijos radioteleskopą FAST ir Australijos Parkes teleskopą. Nors kompaniono tiesiogiai pamatyti neįmanoma dėl didelio atstumo, jo buvimą išdavė radijo poliarizacija. Šis atradimas sustiprina hipotezę, kad visi greitieji radijo blyksniai yra sukelti magnetarų, o dvigubos sistemos tarp jų gali būti dažnesnės, nei manyta anksčiau.
