Atrasta „mažosios raudonosios taškės“ užuomazga: naujas žvilgsnis į ankstyvąją Visatą
Atrasta „mažosios raudonosios taškės“ užuomazga
2024 metais teleskopas „James Webb“ tyrinėdamas pirmąjį milijardą metų po Didžiojo sprogimo atrado daugiau nei tris šimtus objektų, pavadintų „mažosiomis raudonosiomis taškėmis“. Šie objektai, gyvenantys laikotarpiu nuo 600 milijonų iki 1,6 milijardo metų po Didžiojo sprogimo, yra paslaptingi ir dar nesuprasti. Jie gali būti ankstyvųjų galaktikų užuomazgos su labai ryškiais branduoliais arba aktyvūs galaktiniai branduoliai, kuriuos maitina supermasyvios juodosios skylės.
Galimos hipotezės
Yra keletas hipotezių apie šių objektų prigimtį. Jie gali būti supermasyvios žvaigždės, turinčios iki milijono Saulės masių, arba senoviniai žvaigždžių spiečiai su žvaigžde centre. Taip pat gali būti, kad tai yra juodosios skylės, apsuptos tankių jonizuoto dujų kokonų.
Naujas atradimas
Astronomės Karinos Kaputi komanda atrado objektą, kuris gali būti „mažosios raudonosios taškės“ formavimosi stadijoje. Tai mažytė galaktika, kurioje vyksta intensyvus žvaigždžių formavimasis, jos amžius siekia apie dešimt milijonų metų ir ji yra maždaug už 12 milijardų šviesmečių nuo mūsų. Šios galaktikos šviesa buvo sustiprinta gravitacinio lęšiavimo, kurį sukėlė Abell 370 spiečius.
Spektrinės savybės
Objektas buvo pastebėtas dėl neįprasto spektro. Dauguma tokių galaktikų turi daug emisinių linijų, tačiau ši beveik neturi metalų linijų, kas yra labai retas atvejis. Tai rodo, kad galaktika buvo aptikta dar prieš jai praturtėjant sunkiaisiais elementais.
Atradimo reikšmė
Karina Kaputi teigia, kad šis atradimas yra esminis žingsnis siekiant suprasti, kaip formuojasi „mažosios raudonosios taškės“. Jei šie objektai iš tikrųjų yra dabartinių galaktikų statybiniai blokai, jie gali atskleisti pirmųjų žvaigždžių kartos cheminę sudėtį.
