Berklio fizikai pasiūlė supertakųjį giroskopą Žemės sukeliamam erdvėlaikio tempimui matuoti
Kalifornijos universiteto Berklio fizikai pasiūlė eksperimentą, kuriame žiedinė vamzdelio sistema su supertakiuoju heliu galėtų aptikti, kaip besisukanti Žemė tempia paskui save erdvėlaikį. Šis reiškinys vadinamas atskaitos sistemų tempimu ir kyla iš bendrosios reliatyvumo teorijos.
Reiškinio esmė aiškinama taip: kaip lėtai besisukantis rutulys tirštame meduje šiek tiek susuka aplinkinę terpę, taip Žemė labai nežymiai veikia erdvėlaikį aplink save. Dėl to netoli jos esantys giroskopai labai lėtai pasisuka tolimų žvaigždžių atžvilgiu.
Šis efektas jau buvo patvirtintas stebėjimais, tačiau jis yra itin silpnas, o ankstesni matavimai buvo atliekami kosmose. Naujajame pasiūlyme naudojamas helis-4, kuris žemesnėje nei 2,17 kelvino temperatūroje, tai yra apie -271 C, tampa supertakus ir teka be trinties.
Heliu užpildoma žiedo formos vamzdelio sistema, kurioje įrengiamas barjeras su nanoporomis – Josephsono sandūra. Kai prietaisas sukasi, sandūroje atsiranda kvantinis fazių skirtumas, o jį parodo su kontūru sujungtos membranos judėjimas.
Panašiais jutikliais Berklio grupė jau yra matavusi Žemės sukimąsi. Pagrindinė problema ta, kad erdvėlaikio tempimo indėlis yra labai mažas ir paskęsta šiluminiame triukšme.
Autoriai detaliai apskaičiavo šį triukšmą ir padarė, jų vertinimu, viltingą išvadą: esant 10 milikelvinų temperatūrai toks giroskopas potencialiai galėtų prilygti geriausiems šio efekto matavimams arba juos pranokti. Be to, tai būtų galima padaryti greičiau ir tiesiog Žemės laboratorijoje.
