Didžiosios raudonosios dėmės atradimas
Didžioji raudonoji dėmė, dar žinoma kaip DRD, yra didžiausias atmosferos sūkurys mūsų Saulės sistemoje. Šis įspūdingas meteorologinis fenomenas pirmą kartą buvo pastebėtas 1665 metais žymaus astronomo Džovanio Kasinio. Nuo to laiko ši dėmė tapo neatsiejama Jupiterio planetos dalimi ir viena iš labiausiai atpažįstamų astronominių objektų.
Didžiosios raudonosios dėmės dydis
DRD dydis palyginus su kitomis Saulės sistemos struktūromis yra tiesiog stulbinantis. Jo ilgis siekia apie 15 tūkstančių kilometrų, o plotis – 30 tūkstančių kilometrų. Tokio masto sūkuriai Žemėje tiesiog neegzistuoja, tad DRD žavi tiek astronomus, tiek visuomenę.
Mažėjimo tendencijos
Nors DRD yra įspūdingo dydžio, stebėjimai rodo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius ji nuolat mažėja. Pirmieji ženklai apie dėmės mažėjimą buvo pastebėti 1979 metais. Iki 2014 metų DRD sumažėjo žymiai, ir mokslininkai prognozuoja, kad šis procesas gali tęstis.
Ateities perspektyvos
Jei mažėjimas tęsis tokiu pačiu tempu, DRD gali išnykti per kelis dešimtmečius. Tai keltų didelį smalsumą astronomams ir planetos tyrinėtojams, nes Jupiteris prarastų vieną iš savo labiausiai atpažįstamų bruožų. Mokslininkai ir toliau stebi šį fenomeną, siekdami suprasti, kas tiksliai sukelia tokį mažėjimą ir kaip tai paveiks Jupiterio atmosferą ateityje.
