Dirbtinis intelektas orbitoje: kaip YAM-9 keičia kosminių sensorių sampratą
Dirbtinio intelekto integracija kosmose
Balandį žemės stebėjimo palydovas YAM-9 pirmą kartą savarankiškai interpretuodavo, ką mato, naudodamas dirbtinį intelektą. Tai pirmasis žinomas atvejis, kai kalbinė-vizualinė modelis veikia tiesiogiai orbitoje, atverdamas naujas galimybes kosminių sensorių naudojimui.
Naujas duomenų apdorojimo būdas
Įprastai palydovai siunčia didelius kiekius neapdorotų vaizdų į Žemę, kur jie analizuojami. Tačiau YAM-9, kurį valdo Loft Orbital, veikia kitaip. Jo programinė įranga NAVI-Orbital, sukurta NASA Reaktyvinės judesio laboratorijoje, gali atsakyti į užklausas natūralia kalba. Ji naudoja Google DeepMind Gemma 3 modelį, kuris sujungia kalbinių modelių kontekstinį supratimą su vaizdų analizės galimybėmis.
Efektyvesnis duomenų srauto valdymas
Naudodamas šią technologiją, YAM-9 gali išfiltruoti nereikalingus duomenis dar prieš juos siunčiant į Žemę. Tai leidžia analitikams sutelkti dėmesį tik į svarbiausią informaciją. Loft Orbital ŠI skyriaus vadovas Polas Lasseris siekia sukurti nuolatinius stebėjimo sluoksnius kosmose, kurie galėtų stebėti specifines teritorijas ir pranešti apie įtartinus pokyčius.
Technologiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors Gemma 3 modelis buvo pritaikytas veikti ribotų resursų sąlygomis, jis vis tiek reikalauja optimizacijos. Tai svarbu, nes ateityje, kai įmonės imsis sudėtingesnių skaičiavimų kosmose, jos susidurs su energijos ir atminties apribojimais. Tokios kompanijos kaip Planet Labs ir Kepler Communications jau naudoja panašias technologijas, tačiau detales laiko paslaptyje.
Ambicingi planai ateičiai
Norint aprėpti visą planetą realiu laiku, reikėtų 50-100 YAM-9 lygio palydovų. Šiuo metu Loft Orbital turi dvylika tokių palydovų. Iš pradžių NAVI kūrėjai galvojo apie balso asistentą astronautams Mėnulyje ar Marse, tačiau dabar ši technologija atveria naujas galimybes kosmoso tyrimams.
