Dirbtinio intelekto įtaka gravitacinių bangų tyrimams
Kalifornijos technologijos institute (Caltech) fizikai siekia išplėsti gravitacinių bangų, mažyčių erdvės-laiko ripulių, aptikimo ribas. Šios bangos kyla dėl juodųjų skylių susidūrimų ir kitų kosminių katastrofų. Tyrėjų naudojamas įrankis, LIGO detektorius, gali aptikti pasikeitimus, mažesnius nei milijardinė atomo dalis. Tačiau net ir LIGO turi savo ribas.
AI optimizavimo proveržis
Šiais metais mokslininkai pasitelkė dirbtinio intelekto varomą optimizaciją. Vietoj tradicinių simetriškų dizainų, algoritmai pasiūlė keistus, beveik chaotiškus sprendimus, kuriuos galima vadinti „haliucinacijomis”. Po kelių mėnesių bandymų, vienas iš šių dizainų padidino LIGO jautrumą 10–15%. Tai proveržis, galintis paspartinti atradimus ateinančiais metais.
Įkvėpimas iš sėkmės
Įkvėpti šios sėkmės, Max Planck instituto komanda sukūrė dirbtinį intelektą, pavadintą Urania, kurio tikslas – kurti naujas optines konfiguracijas. Urania ne tik rado geresnius sprendimus, bet ir iš naujo atrado pamirštą Sovietų Sąjungos bandymą iš 1970-ųjų, kurio tuo metu įgyvendinti nebuvo įmanoma. Pagaliau, 2025 metais, dėl dirbtinio intelekto šis bandymas tampa realybe.
Nauja fizikos era
Šie pasiekimai rodo, kad galbūt įžengiame į naują fizikos erą. Dirbtinis intelektas ne tik padeda optimizuoti esamus metodus, bet ir suteikia galimybę atrasti naujus sprendimus bei pritaikyti pamirštas žinias. Tai atveria duris į daugybę naujų galimybių mokslo srityje.
