Įspūdingas astronominis atradimas
Astronomai neseniai aptiko dvi baltąsias nykštukus, esančias vos už 150 šviesmečių nuo Žemės. Šios dvi žvaigždės, turinčios bendrą masę, lygią 1.56 Saulės masės, sukimba vienas apie kitą kas 14 valandų. Tai yra vienas iš artimiausių tokio tipo žvaigždžių sistemų atradimų, kuris kelia didelį susidomėjimą mokslininkų tarpe.
Baltųjų nykštukių pobūdis
Baltosios nykštukės yra žvaigždės, kurios baigė savo branduolių sintezės procesą ir dabar yra žvaigždžių evoliucijos pabaigoje. Šios žvaigždės yra nepaprastai tankios ir mažos, tačiau jų gravitacinis laukas yra stiprus. Tai leidžia joms išlaikyti aplink save esančius objektus, tokius kaip kitos žvaigždės ar net planetos.
Kas laukia ateityje
Prognozuojama, kad po 23 milijardų metų šios dvi baltosios nykštukės susijungs ir sukels Ia tipo supernovos sprogimą. Tai bus viena iš įspūdingiausių kosminių įvykių, kurio metu žvaigždžių šviesumas padidės 200 000 kartų, palyginti su Jupiteriu. Tokie sprogimai yra labai svarbūs kosmologijai, nes jie padeda mokslininkams nustatyti atstumus tarp žvaigždžių ir galaktikų.
Galaktikos plėtros įtaka
Nors 23 milijardai metų gali atrodyti kaip labai ilgas laikotarpis, astronominiame laike tai yra tik akimirka. Šios dvi baltosios nykštukės, kaip tikimasi, taps svarbia dalimi tiriant galaktikos plėtrą ir evoliuciją. Mokslininkai ir toliau stebės šią sistemą, siekdami geriau suprasti žvaigždžių gyvenimo ciklą ir jų poveikį aplinkai.
