Nauji atradimai Saulės sistemoje
Kanados astronomai atliko tyrimus, kurie atskleidė, kad per pastaruosius 110 milijonų metų maždaug 1 milijonas dalelių, didesnių nei 100 metrų, galėjo patekti į Oorto debesį iš artimiausios žvaigždžių sistemos – Alfa Centaūro. Tai atveria naujas galimybes tyrinėjant mūsų galaktikos kaimynus ir suprasti, kaip tarpžvaigždinės dalelės gali keliauti per kosmosą.
Kas yra Oorto debesis?
Oorto debesis yra milžiniška sferinė sritis aplink Saulės sistemą, kuri yra užpildyta lediniais kūnais. Daugelis ilgaperiodinių kometų, kurios kerta mūsų dangų, kyla būtent iš šios paslaptingos srities. Nors Oorto debesis liko nepasiekiamas tiesioginiams stebėjimams, šių dalelių buvimas gali suteikti vertingų įžvalgų apie kosmoso dulkes ir jų keliones.
Mažesni fragmentai Žemės atmosferoje
Be didesnių dalelių, mažesni fragmentai, kurių dydis siekia apie 3,3 mikrometrus, taip pat gali įveikti tarpžvaigždinę erdvę. Nors šiuos fragmentus sunku aptikti, mokslininkai mano, kad kasmet apie 10 tokių fragmentų iš Alfa Centaūro sudega Žemės atmosferoje, tapdami matomais meteorais. Šie fragmentai gali atskleisti svarbią informaciją apie egzoplanetų sudėtį šioje žvaigždžių sistemoje.
Ateities tyrimų galimybės
Šis atradimas ne tik padeda suprasti, kaip tarpžvaigždinės dalelės sąveikauja su mūsų Saulės sistema, bet ir suteikia naujų galimybių tyrinėti Alfa Centaūro sistemos egzoplanetas. Jei šie fragmentai gali būti surinkti ir ištirti, jie galėtų atskleisti daug naujų duomenų apie šią artimiausią kaimyninę žvaigždžių sistemą.
