Įdomus atradimas gilumoje kosmose
2022 metų gruodį James Webb teleskopas užfiksavo keistus objektus gilioje kosmoso erdvėje – mažas raudonas dėmeles, kurios egzistavo ankstyvosios Visatos milijardais metų po Didžiojo sprogimo. Šie LRD (Little Red Dots) buvo dešimt kartų mažesni už bet kurias žinomas galaktikas, bet neįtikėtinai masyvūs ir tankūs.
Kodėl mažos raudonos dėmės intriguojančios
Šie objektai kėlė mįsles mokslininkams. Viena vertus, jie priminė įprastas galaktikas, pilnas žvaigždžių ir dulkių – tai paaiškina jų raudoną spalvą. Tačiau jų dydis buvo vos 100 parsekų, o tai labai mažai palyginti su senovinėmis galaktikomis, siekiančiomis 1000 parsekų.
Galimų paaiškinimų ieškojimas
Astronomai pastebėjo platų vandenilio linijų spektrą, kuris rodė masyvių juodųjų skylių buvimą. Visgi, trūko rentgeno spinduliuotės, būdingos kvasarams, o juodosios skylės sudarė net 10% galaktikos masės, kas neatitiko įprasto 0.1% santykio.
Atskleistas galaktikų evoliucijos ciklas
Andreso Eskalos komanda iš Čilės universiteto pasiūlė, kad šie objektai yra skirtingų evoliucijos etapų. Mažos raudonos dėmės prasideda kaip itin tankios žvaigždžių sistemos. Tačiau jų tankis lemia, kad galiausiai įvyksta gravitacinė nestabilumas, sukeliantis žvaigždžių susidūrimus.
Kamikadzės galaktikų likimas
Žvaigždės pradeda jungtis, vykstant procesui, vadinamam „runaway collisions” – nekontroliuojamiems susidūrimams. Galutinis rezultatas – masyvios juodosios skylės formavimasis, apeinant tarpines stadijas. LRD egzistavo tik trumpame kosmoso istorijos laikotarpyje – tarp raudonųjų poslinkių z=8 ir z=4, kas sudaro tik 10% Visatos amžiaus. Po to jos išnyksta, virsta pirmaisiais kvasarais ir aktyviomis galaktikų branduoliais, kuriuos matome vėlesniais laikotarpiais.
Rentgeno spinduliuotės stoka
Dabar žinoma, kodėl daugumai LRD trūksta rentgeno spinduliuotės – jie užfiksuoti ankstyvoje stadijoje, kai juodoji skylė dar tik formuojasi arba jau yra susiformavusi.
