Ganimedo magnetinio lauko paslaptis
Ganimedas, didžiausias Jupiterio palydovas, ir taip turėjo išskirtinį statusą kaip didžiausias palydovas Saulės sistemoje. Po ledu slepiasi milžiniškas vandenynas, o tarp šimtų kitų palydovų jis yra vienintelis, turintis savo magnetinį lauką.
Nauja teorija apie branduolio formavimąsi
Anksčiau buvo manoma, kad Ganimedo branduolį palaiko „geležinis sniegas“ – kieti geležies dribsniai, nusėdantys skystame metale ir palaikantys dinamo efektą. Tačiau nauji tyrimai, naudojant vienmatės šiluminės evoliucijos modelius, rodo, kad Ganimedo vidus gali šildytis labai lėtai, o geležis vis dar gali atsiskirti nuo uolų ir grimzti į probranduolį.
Ilgalaikis procesas
Toks lėtas sunkiojo skysčio srautas gali maišyti skystą metalą milijardus metų. Procesą palaiko radioaktyvūs izotopai, gravitacinė energija ir potvyniai. Tai unikalus reiškinys, nes daugumos Saulės sistemos palydovų branduoliai jau seniai atvėso.
Geležies ir sieros sistema
Modelis remiasi prielaida apie Fe-FeS sistemą, kurioje lydymosi temperatūra yra žemesnė nei daugelyje kitų geležies lydinių. Jei tai pasitvirtins, Ganimedas taps unikaliu pavyzdžiu, kaip branduolys dar auga ir palaiko dinamo efektą. Šalia esanti Europa tikriausiai evoliucionavo šilčiau, o Kalisto – šaltesniu keliu, sukurdama beveik idealų natūralų eksperimentą Jupiterio palydovams.
