Greitieji radijo pliūpsniai gali padėti tirti trūkstamą barioninę medžiagą

Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, ilgą laiką buvo laikomi mįslingu reiškiniu: milisekundžių trukmės signalai mus pasiekia iš tolimų galaktikų, tačiau jų kilmė iki galo nėra aiški. Dabar astronomai siūlo juos naudoti ne tik kaip tyrimų objektą, bet ir kaip matavimo priemonę kosmologijoje.

Idėja paprasta: kol signalas sklinda iki Žemės, jis pereina per tarp galaktikų išsklaidytas dujas. Dėl to signalas šiek tiek išsikraipo skirtinguose dažniuose, o pagal šio iškraipymo dydį galima įvertinti, kiek medžiagos buvo jo kelyje. Taip FRB gali padėti aptikti trūkstamą barioninę medžiagą – įprastą medžiagą, kuri, kaip rodo skaičiavimai, Visatoje turėtų būti, tačiau ją labai sunku tiesiogiai stebėti.

Kalifornijos technologijos instituto astronomai tokiu būdu išnagrinėjo 114 pliūpsnių. Tačiau šis metodas turi svarbią problemą. Galaktikų aktyvūs branduoliai ir intensyvus žvaigždžių formavimasis gali stumti dujas į išorę, išretinti aplinką aplink galaktikas ir paskleisti medžiagą labai dideliais atstumais.

Dėl to medžiagos sankaupos tampa labiau išlygintos. Pasak autorių, toks išlyginimas stebėtinai panašus į tai, ką prognozuoja modeliai su neutrinomis, tamsiąja energija ar tamsiąja medžiaga. Tai reiškia, kad kosmologinį poveikį galima lengvai supainioti su įprastais astrofiziniais procesais.

Norint atskirti vieną poveikį nuo kito, reikia daugiau statistinių duomenų, o 114 pliūpsnių tam kol kas nepakanka. Vis dėlto reiškinys, kurio kilmė dar nėra galutinai paaiškinta, jau tampa praktiniu kosmologijos įrankiu.