Hablo teleskopo atradimas
Hablo teleskopas, net po daugiau nei trijų dešimtmečių darbo, vis dar stebina mokslininkus. Naujausias jo atradimas – didžiausias žinomas protoplanetinis diskas, esantis apie tūkstantį šviesmečių nuo mūsų planetos. Šis diskas gavo egzotišką pavadinimą „Čivito Drakulos“.
Disko dydis ir struktūra
Diskas, apsupantis jauną žvaigždę IRAS 23077+6707, yra beveik 400 milijardų mylių ilgio. Palyginimui, mūsų Saulės sistema iki išorinio Kuiperio juostos krašto galėtų tilpti į šį diską net keturiasdešimt kartų. Įdomu tai, kad pati žvaigždė yra paslėpta už tankios dulkių juostos, todėl diskas matomas beveik iš šono.
Netikėta disko geometrija
Matomos šviesos nuotraukos atskleidė, kad disko elgsena yra netikėta. Virš ir po disko plokštuma tęsiasi siūlinės dujų ir dulkių struktūros, kurių aukštis yra beprecedentis. Tačiau tikroji mįslė slypi asimetrijoje – šios „čiuptuvai“ matomi tik iš vienos pusės, o priešingas kraštas atrodo staigiai nupjautas.
Galimi procesai diske
Tokia keista geometrija gali rodyti audringus procesus – galbūt į diską neseniai įsiveržė medžiagos srautas iš išorės arba jis sąveikauja su aplinka. Disko masė vertinama nuo 10 iki 30 Jupiterio masių, kas yra pakankama kelių dujinių milžinų formavimuisi.
Pavadinimo kilmė
Disko pavadinimas „Čivito Drakulos“ kilo iš dviejų tyrimo autorių kilmės vietų. Vienas iš jų yra kilęs iš Transilvanijos, kur gimė Drakulos legenda, o kitas – iš Urugvajaus, kur „čivito“ yra populiarus nacionalinis patiekalas, panašus į sumuštinį. Diskas iš šono primena mėsainį: tamsi dulkių „kotletas“ viduryje, o viršuje ir apačioje – švytinčios „bandelės“.
