NGC 1266 – unikali linzovidinė galaktika
Kosminis teleskopas Hablas neseniai užfiksavo naują vaizdą, kuriame matoma neįprasta galaktika NGC 1266. Ši galaktika yra nutolusi nuo Žemės apie 100 milijonų šviesmečių ir randasi Eridano žvaigždyne. Nuotraukoje aiškiai matomas ryškus centrinis branduolys, dulkių struktūros bei išplaukęs galaktikos diskas, tačiau beveik nėra aiškiai matomų spiralinių rankų, nors bendra forma vis dar primena spiralinę galaktiką.
Unikalios savybės ir istorija
NGC 1266 priskiriama linzovidinėms galaktikoms – tai tarpinis klasės tipas tarp spiralinių ir elipsinių galaktikų. Joms būdingas plokščias diskas ir ryškus centrinis sustorėjimas, kaip ir spiralinių sistemų, tačiau beveik nėra spiralinių rankų ir aktyvaus žvaigždžių formavimosi procesų.
Pagrindinė NGC 1266 savybė – neseniai įvykusi galinga žvaigždžių formavimosi banga, tačiau dabar ji greitai pereina į ‘ramią’ būseną. Tokiose galaktikose yra jaunos žvaigždės, tačiau žvaigždžių formavimosi sritys yra itin retos. Tokie objektai yra labai reti ir sudaro tik apie vieną procentą artimų mūsų galaktikų.
Galaktikos evoliucija ir juodosios skylės įtaka
Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 500 milijonų metų NGC 1266 susidūrė su kita, palyginti maža galaktika. Šis įvykis sukėlė intensyvų naujų žvaigždžių gimimą ir tuo pačiu metu nukreipė didelį kiekį dujų į centrinę supermasyvią juodąją skylę, suformuodamas aktyvų galaktikos branduolį. Laikui bėgant, šie procesai beveik visiškai išnaudojo galaktikos dujų atsargas, reikalingas naujų žvaigždžių formavimuisi.
Hablo ir kitų teleskopų stebėjimai rodo, kad iš galaktikos vis dar sklinda galingi dujų srautai, o tarpžvaigždinė aplinka joje yra smarkiai sutrikdyta smūginių bangų ir stiprios turbulencijos. Nedidelės žvaigždžių formavimosi sritys vis dar egzistuoja galaktikos centre, tačiau už jo ribų naujų žvaigždžių gimimas beveik visiškai sustojo.
Mokslininkai mano, kad būtent supermasyvios juodosios skylės aktyvumas šiuo metu slopina tolesnį žvaigždžių formavimąsi. Medžiagos išmetimai arba išneša dujas iš galaktikos, arba sukuria tokią stiprią turbulenciją, kad dujų debesys nebegali susispausti dėl gravitacijos ir formuoti naujų žvaigždžių.
Tokie objektai yra ypač svarbūs astronomams, nes leidžia tyrinėti galaktikų ‘senėjimo’ procesus ir supermasyvių juodųjų skylių vaidmenį jų evoliucijoje.
