Hubble ir Webb už Neptūno orbitos aptiko 27 naujus transneptūninius objektus
Hubble ir Webb pirmą kartą kartu tyrė transneptūninius objektus ir aptiko 27 naujus objektus už Neptūno orbitos. Visi jie yra mažesni nei 40 kilometrų, o mažiausiųjų skersmuo siekia apie 10 kilometrų. Tai giliausia iki šiol atlikta erdvės už Neptūno orbitos apžvalga.
Hubble stebėjimus atliko regimojoje šviesoje, o Webb – infraraudonųjų spindulių ruože. Būtent Webb leido tiksliai nustatyti visų 27 objektų dydžius. Regimojoje šviesoje ryškumas priklauso nuo albedo, todėl didelį tamsų kūną galima supainioti su mažu, padengtu ryškiu ledu. Infraraudonųjų spindulių ruože ryškumą daugiausia lemia objekto skersmuo.
Anastasios Morgan iš Northern Arizona University vadovautas spalvos ir sudėties tyrimas parodė netikėtą rezultatą: maži transneptūniniai objektai atrodo tokie pat nepakitę kaip ir didesni. Pagal formavimosi modelius mažesni kūnai jau turėjo rodyti susidūrimų pėdsakus, nes fragmentacija turėtų iškelti į paviršių šviežią medžiagą ir pakeisti jų spalvą.
Tyrėjai nurodo, kad dinamiškai „šalti“ objektai juda beveik apskritomis orbitomis ekliptikos plokštumoje ir iš esmės liko ten, kur susiformavo. Dinamiškai „karšti“ objektai, kaip teigiama, susidarė tarp Urano ir Neptūno, bet vėliau dėl gravitacinių rezonansų buvo nustumti toli į išorę, į ištęstas ir smarkiai pasvirusias išsklaidytojo disko orbitas. Net ir jų paviršiai, anot tyrimo, išliko pirminiai.
Pasak David Trilling iš to paties universiteto, dinamiškai „karšti“ transneptūniniai objektai vis dar išsaugo požymius, rodančius jų kilmės vietą, nors jų orbitos vėliau buvo smarkiai pakeistos. Tyrėjai svarsto dvi nepatogias galimybes: arba taip toli nuo Saulės susidūrimų vyksta gerokai mažiau, nei manyta, arba smūgiai vyksta, bet neardo mažų kūnų paviršiaus taip, kaip prognozuota.
Tyrimas taip pat parodė, kad labai mažų objektų aptikta mažiau, nei numato modeliai, o dinamiškai „karštos“ ir „šaltos“ populiacijų dydžių pasiskirstymas yra beveik vienodas. Tai leidžia manyti, kad planetesimalių formavimasis mažai priklausė nuo sąlygų diske.
Abu straipsniai paskelbti rugsėjo 8 dieną žurnale The Astronomical Journal. Aptikti objektai yra ties abiejų teleskopų galimybių riba – jų ryškis siekia nuo 24,1 iki 29,3 žvaigždinio dydžio.
