Marsas kaip Žemės analogas
Marsas dažnai laikomas labiausiai į Žemę panašia planeta Saulės sistemoje. Nors jis yra mažesnis už mūsų planetą, jo paviršiaus struktūra ir daugelis kitų savybių primena Žemę. Tai skatina mokslininkus tirti galimybes, kad Marsas galėtų būti tinkamas žmonių gyvenimui ateityje.
Anglies dioksido atmosferos dominavimas
Marso atmosfera yra labai išretėjusi ir beveik visiškai sudaryta iš anglies dioksido. Tai reiškia, kad Marso atmosferos tankis sudaro tik apie 1% Žemės atmosferos tankio. Tokia atmosfera nesuteikia pakankamos apsaugos nuo kosminės radiacijos ir nėra tinkama žmogaus kvėpavimui.
Magnetinio lauko nebuvimas
Skirtingai nei Žemė, Marsas neturi globalinio magnetinio lauko. Dėl šios priežasties planeta yra ypač pažeidžiama Saulės vėjo ir kosminės radiacijos poveikiui, o tai dar labiau apsunkina bet kokių gyvybės formų egzistavimą jos paviršiuje.
Pavojinga Saulės radiacija
Kadangi Marse nėra ozono sluoksnio, Saulės ultravioletinė radiacija yra labai pavojinga gyvybei. Šis faktas kelia didelius iššūkius būsimoms žmonių misijoms į Marsą ir reikalauja specialių apsaugos priemonių.
Gravitacijos skirtumai
Gravitacija Marse yra maždaug 2,5 karto silpnesnė nei Žemėje. Tai turi įtakos ne tik žmogaus fiziologijai, bet ir technikos, kuri bus naudojama Marsą kolonizuojant, dizainui. Mažesnė gravitacija gali palengvinti tam tikras užduotis, tačiau taip pat kelia naujus iššūkius.
