Dirbtiniai neuronai ir jų naujovės
Inžinieriai iš Šiaurės Vakarų universiteto sukūrė dirbtinius neuronus, kurie gali tiesiogiai bendrauti su gyvomis smegenų ląstelėmis. Tai reikšmingas pasiekimas, nes anksčiau bandymai sukurti tokius neuronus susidurdavo su laiko suderinamumo problemomis. Organinės medžiagos generavo per lėtus impulsus, o metalų oksidai – per greitus. Tačiau komanda, vadovaujama Marko Hersamo, sugebėjo pasiekti optimalų impulsų ritmą ir formą, kurie sutampa su biologiniais signalais.
Naujos technologijos pritaikymas
Dirbtiniai neuronai gaminami naudojant disulfido molibdeno ir grafeno pagrindu pagamintus rašalus, kurie purškiami ant lanksčios pagrindo. Tai sukuria lengvą ir pigų „gyvą” spausdintinę plokštę, kuri nereikalauja tradicinės silicio gamybos. Svarbiausias technologijos triukas slypi polimero apdorojime, kuris tik iš dalies yra išskaidomas, o po to per jį praleidžiama elektros srovė, sukurianti siaurus laidžius kanalus. Šie kanalai leidžia neuronams generuoti „neuronopanašius” impulsus, kurie gali perduoti daugiau informacijos nei įprasti tranzistoriai.
Eksperimentas su pelės smegenimis
Eksperimentas su pelės smegenimis parodė, kad gyvos ląstelės reaguoja į dirbtinių neuronų signalus taip, tarsi tai būtų tikri kaimynai. Tai reiškia, kad komunikacija tarp „geležies” ir biologijos vyksta teisingu laiko masteliu.
Praktinė nauda ir potencialas
Ši technologija gali būti naudojama kuriant naujos kartos protezus, kurie bendrautų su nervų sistema natūralia kalba. Be to, Markas Hersamas pabrėžia, kad šiuolaikinis dirbtinis intelektas sunaudoja daug elektros energijos, mokydamasis iš didžiulių duomenų rinkinių. Tuo tarpu žmogaus smegenys atlieka panašias funkcijas, naudodamos daug mažiau energijos. Šios naujovės gali padėti sukurti efektyvesnę „geležį” dirbtiniams neuroniniams tinklams.
