Io šiluminė galia pervertinta
Naujausi tyrimai, atlikti naudojant Juno misijos JIRAM instrumentą, rodo, kad Jupiterio palydovo Io šiluminė galia gali būti gerokai didesnė nei anksčiau manyta. Mokslininkai, vadovaujami Alessandro Mura, nustatė, kad Io lavos ežerai išskiria žymiai daugiau energijos nei rodė senesni vertinimai.
Vulkaninės veiklos ypatumai
Io nuolat veikia Jupiterio ir kitų didelių palydovų potvyninės jėgos, todėl čia yra daugiau nei 400 paters – vulkaninių įdubų, iš kurių daugelis veikia kaip lavos ežerai. Šių ežerų centre yra pluta, kurios temperatūra siekia 220-230 K, o kraštuose šviečia karštas žiedas, kurio temperatūra gali siekti iki 900 K.
Šiluminės galios vertinimo iššūkiai
Senesni vertinimai M-diapazone puikiai matė įkaitusius kraštus, tačiau beveik nematė centrinės plutos, kuri, nors ir šaltesnė, užima didesnį plotą ir sudaro didesnę dalį šiluminio srauto. Pavyzdžiui, P63 pateroje anksčiau buvo vertinama apie 7 GW šiluminio spinduliavimo, kai kuriose modeliuose – 20 GW, o JIRAM duomenys rodo jau 80 GW.
Atsargumas vertinant rezultatus
Vis dėlto mokslininkai nagrinėjo tik 32 iš 400 paters, todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai taikyti visam Io. Ne kiekviena patera yra klasikinis lavos ežeras. Be to, yra ir kitų iššūkių – jei į modelį įtraukti plutos temperatūrą, ji turėtų būti apie 13 metų amžiaus, tačiau paviršiaus forma nuo Voyager laikų beveik nesikeičia.
Juno misijos reikšmė
JIRAM negali tiesiogiai išmatuoti plutos ploto, todėl tyrėjai naudojo senesnius Voyager ir Galileo duomenis, kurių skiriamoji geba nėra tokia tiksli. Laimei, Juno misija dar tęsiasi, ir Io primena, kad infraraudonųjų spindulių diapazone ryškiausia ne visada reiškia galingiausią.
