Įvadas į Einšteino žiedus
Džeimso Vebo kosminis teleskopas neseniai užfiksavo itin retą astronominį reiškinį — Einšteino žiedą. Šis reiškinys, nors ir atrodo kaip viena keistai atrodanti galaktika, iš tiesų yra dviejų galaktikų sąveika. Viena galaktika yra arčiau, o kita — toliau, tačiau dėl gravitacinio lęšiavimo jos atrodo susijusios viename vaizde.
Kaip susidaro Einšteino žiedas
Einšteino žiedai susidaro, kai šviesa iš labai tolimų objektų iškraipoma masyvių tarpinių objektų — gravitacinių lęšių. Masė iškreipia erdvėlaikį, o tai lemia, kad ir šviesa, keliaujanti per šią erdvę, yra iškreipiama. Šis efektas tampa pastebimas tik astronominiu mastu, kai stebėjimo atstumai yra itin dideli.
Einšteino žiedo unikalumas
Einšteino žiedas susiformuoja, kai objekto šaltinis ir lęšis yra beveik tobulai išsidėstę. Tai gali būti pilnas arba dalinis šviesos žiedas aplink lęšiuojantį objektą. Šios sistemos yra neįkainojamos tiriant galaktikas, kurios kitu atveju būtų per blankios ir tolimos, kad jas būtų galima pastebėti.
Vaidmuo astronomijoje
Einšteino žiedai suteikia unikalią galimybę tyrinėti visatos gilumoje esančias galaktikas. Naudojant gravitacinį lęšiavimą, astronomai gali gauti vertingos informacijos apie tų galaktikų struktūrą, sudėtį ir vystymąsi. Tai atveria naujus horizontus ne tik galaktikų tyrinėjimui, bet ir visatos evoliucijos supratimui.
