Istorinės kosmoso misijos ir atradimai: Viking-1, Shuttle/Centaur ir Apofis
Viking-1 misija Marse
1976 m. birželio 19 d. amerikiečių kosminis aparatas „Viking-1“ sėkmingai pasiekė orbitą aplink Marsą. Jo pagrindinė užduotis buvo detaliai nufotografuoti planetos paviršių, siekiant rasti saugią vietą nusileidimui. Pradinis planas buvo nusileisti liepos 4 d., minint JAV nepriklausomybės 200-metį. Tačiau dėl paviršiaus nelygumų nusileidimas buvo atidėtas iki liepos 20 d. „Viking-1“ tapo pirmuoju amerikiečių zondų, sėkmingai veikusių Marso paviršiuje.
Shuttle/Centaur programos atšaukimas
1986 m. NASA administratorius Jamesas Fletcheris nusprendė galutinai atšaukti Shuttle/Centaur programą. Ši programa buvo skirta naudoti galingą vandenilio varomą bloką tarpplanetinėms stotims iškelti iš šatlo krovinių skyriaus. Po „Challenger“ katastrofos buvo nuspręsta, kad šalia įgulos esantis skystuoju vandeniliu ir deguonimi užpildytas Centaur yra pernelyg pavojingas. Dėl šio sprendimo „Galileo“ ir „Ulysses“ misijos turėjo naudoti silpnesnį kietojo kuro bloką IUS, o „Galileo“ į Jupiterį keliavo ilgu maršrutu, pasinaudodamas gravitaciniais manevrais prie Veneros ir Žemės.
Apofis atradimas
2004 m. astronomai Roy Tucker, David Tholen ir Fabrizio Bernardi Kitt Peak observatorijoje atrado netoli Žemės esantį asteroido (99942) Apofis. Jo skersmuo siekia apie 340 metrų. Po atradimo asteroidas buvo prarastas iš akių, tačiau po pusmečio vėl atrastas, leidžiant patikslinti jo orbitą. Balandžio 13 d., 2029 m., Apofis praskries arčiau Žemės nei geostacionarūs palydovai – maždaug 32 tūkstančių kilometrų atstumu nuo mūsų planetos paviršiaus. Tai bus artimiausias didelio asteroido praskridimas per visą stebėjimų istoriją.
