Istoriniai įvykiai kosmose: nuo kometų spektroskopijos iki misijų į Saturną

1881: Pirmasis kometos spektro fotografavimas

Britų astronomas Viljamas Hagginsas 1881 metais savo Londono observatorijoje pirmą kartą nufotografavo Didžiosios kometos spektro juostas, kuriose aptiko cianogeno. Tai įrodė, kad kometos spinduliuoja savo šviesą, o ne tik atspindi Saulės šviesą. Šis atradimas sukėlė paniką po 29 metų, kai 1910 metais Žemė perėjo per Halėjaus kometos uodegą, nes žmonės bijojo apsinuodijimo šiuo dujiniu junginiu.

1975: Mėnulio seismometrai ir Tauridų meteoritai

1975 metais Mėnulio paviršiuje palikti seismometrai, kuriuos įrengė „Apollo“ programos astronautai, užfiksavo seisminį aktyvumą, sukeltą Tauridų meteoritų smūgių. Kadangi Mėnulis neturi atmosferos, net maži meteoritai gali pasiekti jo paviršių, o Žemėje jie sudegtų atmosferoje. Tauridų meteorų lietus Žemę pasiekia du kartus per metus – nuo birželio 24 iki liepos 6 ir lapkritį.

1999: FUSE observatorijos paleidimas

1999 metais iš Kanaveralo kyšulio raketa „Delta-2“ į orbitą iškėlė kosminę observatoriją FUSE, kuri buvo bendras NASA, Kanados ir Prancūzijos projektas. Jos tikslas buvo tirti lengviausius elementus – vandenilį ir deuterį, susidariusius po Didžiojo sprogimo, taip pat patikrinti teorijas apie ankstyvąjį Visatą. Observatorijos veikimo diapazonas buvo 90-120 nanometrų, kuris yra neprieinamas Žemės teleskopams dėl atmosferos absorbcijos.

1999: „Cassini“ misija ir gravitaciniai manevrai

Tais pačiais metais tarpplanetinė stotis „Cassini“ atliko antrąjį praskridimą pro Venerą, praeidama apie 600 kilometrų virš jos paviršiaus. Šis gravitacinis manevras padidino aparato greitį, reikalingą pasiekti Saturną. Iš viso „Cassini“ atliko keturis tokius manevrus – du kartus prie Veneros, tada prie Žemės ir Jupiterio, nes raketos galia tiesioginiam skrydžiui į Saturną buvo nepakankama.