Įvadas į juodosios mirties paslaptį
Tarp 1347 ir 1353 metų Europą užklupo juodoji mirtis, kurios metu žuvo iki 60% gyventojų. Ši katastrofa, sukėlusi dešimtis milijonų gyvybių praradimų, buvo sukelta bakterijos Yersinia pestis. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kodėl ši epidemija smogė būtent tuo metu.
Vulkanas – pagrindinis kaltininkas
Kembridžo ir Leipcigo instituto mokslininkai atliko išsamią analizę ir nustatė, kad pagrindinė priežastis buvo vulkanas. Šis atradimas suteikė naują požiūrį į juodosios mirties kilmę ir plitimą.
Šalčio ir tamsos įrodymai
Analizuojant medžių metinius rieves Ispanijos Pirėnuose, buvo atrastos vadinamosios „Blue Rings“ anomalijos, rodančios ekstremaliai šaltą vasarą 1345-1347 metais. Taip pat istoriniai šaltiniai iš Japonijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos praneša apie tamsius užtemimus ir keistą debesuotumą, kurie būdingi vulkaniniam aerozolių sluoksniui stratosferoje.
Ekonominės pasekmės
Trijų šaltų ir drėgnų vasarų deriniai sunaikino derlių visame Viduržemio jūros regione, sukeldami maisto kainų šuolį ir badmečius. Tai paskatino Italijos miestus-valstybes, tokius kaip Venecija ir Genuja, ieškoti grūdų šaltinių iš užsienio.
Prekyba ir nelaimė
1347 metais Italijos laivai išplaukė į Auksinę Ordą, kad gautų grūdų. Nors jie išgelbėjo Italiją nuo bado, kartu atvežė ir blusas, užkrėstas Yersinia pestis. Tai buvo lemtingas įvykis, nulėmęs juodosios mirties plitimą Europoje.
Apsaugoti miestai
Įdomu tai, kad miestai, kaip Roma ir Milanas, kurie buvo savarankiški maisto atžvilgiu ir nedalyvavo prekyboje su Juodosios jūros regionu, išvengė pirmosios epidemijos bangos. Tai parodė, kaip prekybos keliai tapo pagrindiniais epidemijos plitimo kanalais.
Išvados
Juodoji mirtis, viena didžiausių žmonijos istorijos katastrofų, buvo sukelta dėl vulkano, klimato pokyčių, derliaus nesėkmės ir prekybos. Ši sudėtinga įvykių grandinė atskleidžia, kaip subtiliai tarpusavyje susiję gamtos reiškiniai ir žmonių veiksmai gali sukelti pasaulinę tragediją.
