Istorinio užtemimo reikšmė
1919 metų gegužės 29 dieną įvykęs pilnas saulės užtemimas įėjo į istoriją kaip vienas svarbiausių mokslinių įvykių. Šis astronominis reiškinys truko net 6 minutes ir 51 sekundę, kas buvo ilgiausia per pastaruosius 500 metų. Tačiau svarbiausia šio užtemimo vertė slypėjo ne jo trukmėje, o galimybėje patikrinti Alberto Einšteino 1915 metais suformuluotą bendrąją reliatyvumo teoriją.
Einšteino teorijos eksperimentinis patikrinimas
Albertas Eddingtonas vadovavo mokslinėms ekspedicijoms, kurios per šį užtemimą atliko tikslius žvaigždžių padėties matavimus šalia saulės disko. Tai leido patvirtinti teorijos numatytą šviesos gravitacinį nukrypimą, kuris siekė 1,75 kampinę sekundę. Šie matavimai buvo atlikti naudojant to meto pažangiausią technologiją, o rezultatai buvo paskelbti tais pačiais metais.
Nauja era mokslo pasaulyje
1919 metų saulės užtemimo metu gauti rezultatai tapo pirmuoju empirinio patvirtinimo pavyzdžiu, kuris įtvirtino bendrosios reliatyvumo teorijos galiojimą. Tai pažymėjo naują etapą mūsų supratime apie erdvę, laiką ir gravitaciją. Šis eksperimentas ne tik sustiprino Einšteino teoriją, bet ir atvėrė kelius tolimesniems tyrimams kosmose.
