James Webb teleskopas atskleidė Centaurus A galaktikos paslaptis
James Webb teleskopas atskleidė naujas galaktikos struktūras
James Webb kosminis teleskopas, minėdamas savo ketvirtąsias mokslinių tyrimų metines, nukreipė savo žvilgsnį į Centaurus A galaktiką (NGC 5128), esančią už 11 milijonų šviesmečių nuo Žemės. Ši galaktika jau seniai žinoma astronomams, tačiau dėl dulkių debesų jos širdis buvo sunkiai matoma. Naudodamas artimojo ir vidutinio infraraudonojo spektro technologijas, Webb sugebėjo peržvelgti šiuos dulkių sluoksnius.
Centaurus A širdyje – juodoji skylė
Galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė, kuri aktyviai sugeria aplinkinę medžiagą ir išmeta galingus srautelius, keičiančius galaktikos struktūrą. Taip pat matomi senovinio susidūrimo su kita galaktika pėdsakai, kurie vis dar sukelia aktyvų žvaigždžių formavimąsi. Anksčiau Hubble teleskopas negalėjo prasiskverbti pro dulkes iki galaktikos branduolio, o Spitzer matė tik didelio masto struktūras.
Nauji atradimai ir klausimai
James Webb teleskopo MIRI kamera atskleidė keistas dulkių formas, kurios glumina astronomus. Per galaktikos centrą eina išlenkta juosta, primenanti paralelogramą, o į šoną tęsiasi medžiagos pluoštai. Taip pat aptikta S formos struktūra, kurios kilmė ir sąveika su juodąja skyle dar lieka neaiški. Raudoni taškai nuotraukoje yra senos žvaigždės, kurios praranda savo išorinius sluoksnius, ir žvaigždžių gimimo vietos.
Žvaigždžių istorija ir galaktikos evoliucija
Kompleksinis NIRCam ir MIRI vaizdas atskleidžia „grūdėtą” struktūrą, kuri iš tikrųjų yra tankus atskirų žvaigždžių laukas. Analizuojant žvaigždžių amžių ir sudėtį, galima atkurti galaktikos istoriją: kada užsidegė seniausios žvaigždės, kada sumažėjo aktyvumas, kada susidūrimas sukėlė žvaigždžių formavimosi bangą.
Spektroskopijos indėlis
Spektroskopijos metodai papildė vaizdą judesiu. Webb užfiksavo greitą jonizuoto dujų srautą, kurį išmeta juodoji skylė, ir šiltesnį molekulinį vandenilį, esantį išlenktame sukimosi diske netoli centro. Šie duomenys priartina prie vieno iš pagrindinių astronomijos klausimų – kaip viena juodoji skylė gali valdyti visą galaktiką. Atsakymas yra sudėtingas: ta pati juodoji skylė gali tiek suspausti dujas ir skatinti žvaigždžių gimimą, tiek išsklaidyti jas ir slopinti šį procesą.
