James Webb teleskopas atskleidžia naujas Kalisto paviršiaus paslaptis

Kalisto – Jupiterio palydovas, kuris slepia daugiau nei matoma iš pirmo žvilgsnio

Kalisto, vienas iš keturių didžiųjų Jupiterio palydovų, dažnai lieka šešėlyje, palyginti su kitais. Tačiau naujausi James Webb teleskopo duomenys rodo, kad šis paviršius vis dar aktyvus. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Marijos Kamarkos iš Kalifornijos technologijos instituto, atliko išsamius stebėjimus, kurie atskleidė įdomių detalių apie šį palydovą.

Detaliausi vandens ledo žemėlapiai

Naudodami NIRSpec spektrografą, mokslininkai tyrė tris Kalisto paviršiaus sritis: užpakalinę pusrutulį, Asgardo smūgio baseiną ir Valhalą – didžiausią smūginę struktūrą Saulės sistemoje. Vandens ledas buvo aptiktas naudojant 3,1 mikrometro bangų ilgį, o gauti žemėlapiai yra detalūs kaip niekada anksčiau.

Keista sausų ledų buvimo vieta

Stebėjimai taip pat atskleidė sausąjį ledą – užšaldytą CO2, kuris, kaip manoma, neturėtų išlikti Kalisto paviršiuje be papildomo šaltinio. Jo pasiskirstymas užpakaliniame pusrutulyje yra priešingas vandens ledui, o tai gali reikšti, kad radiacija perdirba ledą ir anglies daleles į CO2.

Atmosferos paslaptys

James Webb teleskopas taip pat užfiksavo itin retą CO2 atmosferą, kurios tankiausia dalis yra virš Valhalos. Tai nesutampa su kitais CO2 šaltiniais ar šilčiausiomis vietomis, kas sukelia papildomų klausimų. Be to, spektre buvo pastebėta azoto ir anglies junginių, kurie yra stipresni nei kitų Jupiterio palydovų. Viena iš hipotezių yra ta, kad dulkių lietus iš nereguliarių Jupiterio palydovų gali būti šių medžiagų šaltinis.

Ateities tyrimai

2030-aisiais Europos kosmoso agentūros misija JUICE aplankys Kalisto ir atliks dar detalesnius tyrimus. Aukštos raiškos kamera ir spektrometras padės patikrinti dabartines hipotezes ir atskleisti dar daugiau šio paslaptingo palydovo paslapčių.