James Webb teleskopas atskleidžia naujus Helix ūko vaizdus
Helix ūkas, esantis vos 650 šviesmečių atstumu nuo Žemės, yra vienas iš populiariausių astronominių objektų, dažnai fotografuojamas įvairiais teleskopais. Šis ūkas buvo atrastas XIX amžiaus pradžioje ir yra matomas Vandenio žvaigždyne.
Naujai užfiksuoti James Webb teleskopo vaizdai atskleidžia detales, kurių anksčiau nematėme. Infraraudonųjų spindulių technologija leidžia pamatyti ūko dujų struktūrą su neįtikėtinu tikslumu. Vaizduose matomi kometų formos stulpai, besitęsiantys išilgai vidinio besiplečiančios sferos krašto. Tai yra karšto vėjo iš mirštančios žvaigždės ir vėsesnių dulkių bei dujų sluoksnių susidūrimo zona, kuri formuoja garsųjį ūko žiedą.
Spalvų reikšmė ir žvaigždės likimas
Vaizduose matomos spalvos nėra tik estetinis elementas – jos atspindi skirtingas dujų temperatūras. Mėlynos spalvos arti centro žymi karščiausias dujas, kurias šildo ultravioletinė šviesa. Geltonosios zonos rodo vietas, kur vandenilio atomai susijungė į molekules. Raudonos spalvos kraštai žymi šalčiausią medžiagą, kur dujos tampa retesnės ir pradeda formuotis dulkės.
Ūko centre yra baltasis nykštukas – buvusios žvaigždės karštas branduolys, kuris išlieka už kadro ribų, tačiau jo spinduliavimas apšviečia visą šią struktūrą. Per kelis milijardus metų Saulė taip pat praeis šį etapą, išmesdama savo išorinius sluoksnius ir palikdama panašią struktūrą.
Žvaigždės mirties palikimas
Vaizduose užfiksuota medžiaga nėra tik estetiškai gražus dujų debesis – tai yra būsimos planetų medžiagos šaltinis. Dulkių kišenėse jau gali formuotis sudėtingos molekulės. Mirštanti žvaigždė tiesiogine prasme perduoda estafetę ateities pasauliams.
