JAXA misija MMX išskrido į Fobą paimti pirmųjų mėginių iš Marso sistemos
Japonijos kosmoso agentūros JAXA misija MMX spalio 20 dieną pakilo iš Tanegašimos kosmodromo ir išskrido Fobo link. Tai didžiausias iš dviejų Marso palydovų. Misijos tikslas – pirmą kartą istorijoje pargabenti grunto mėginių iš Marso sistemos.
Pagal dabartinį planą 2027 metų rugpjūtį aparatas turėtų pasiekti Marso orbitą, o maždaug po mėnesio pereiti į Fobo orbitą. Pirmiausia į paviršių bus nuleistas mažas roveris Idefix, sukurtas Vokietijos ir Prancūzijos. Jis bus numestas iš 40-100 metrų aukščio. Dėl labai silpnos Fobo traukos toks nusileidimas roveriui neturėtų būti pavojingas, o nusileidęs jis galės pats atsistoti į darbinę padėtį.
Idefix turės padėti parinkti vietą pagrindiniam misijos etapui. 2030 metais MMX vieną arba du kartus nusileis ant Fobo ir bandys surinkti ne mažiau kaip 10 gramų regolito. Vėliau aparatas praskris pro Deimą, o jei misija bus sėkminga, kapsulė su mėginiais 2031 metais turėtų grįžti į Žemę ir nusileisti Vumeros poligone Pietų Australijoje.
Misija svarbi ir dėl to, kad Marso palydovų kilmė iki šiol tebėra diskusijų objektas. Pagal vieną versiją, į Marsą kadaise atsitrenkė didelis kūnas, o palydovai susiformavo iš nuolaužų žiedo. Tačiau tokie žiedai paprastai susidaro arčiau planetos, o Deimas skrieja gerokai toliau nei Fobas.
Pagal kitą versiją, Fobas ir Deimas yra Marso užfiksuoti asteroidai. Vis dėlto jų medžiaga, kaip manoma, turėtų skirtis nuo marso kilmės medžiagos, o abu palydovai skrieja vos maždaug dviejų laipsnių atstumu nuo Marso pusiaujo. Tokį tikslų dviejų atskirų užfiksavimų sutapimą laikoma mažai tikėtinu.
Atsakymų gali duoti būtent Fobo grunto mėginiai ir nuotolinių stebėjimų duomenys. Jei mineralinė sudėtis ir izotopų santykiai sutaps su marso medžiaga, tai būtų argumentas smūgio versijos naudai. Jei medžiaga pasirodys artimesnė asteroidams, sustiprėtų užfiksavimo versija.
