Įvadas į planetų vėjų kryptis
Jupiteris ir Saturnas, didžiausi mūsų Saulės sistemos planetos, demonstruoja įdomų atmosferos reiškinį – jų ekvatoriniai vėjai pučia iš rytų į vakarus. Tuo tarpu Urane ir Neptūne vėjai pučia priešinga kryptimi – iš vakarų į rytus. Šis skirtumas jau seniai buvo mįslė mokslininkams. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Science Advances, siūlo paaiškinimą šiam reiškiniui.
Mokslininkų atradimai
Komanda, vadovaujama Keren Duers-Milner iš Leideno observatorijos, naudojo hidrodinaminius modeliavimus, kad ištirtų, kaip atmosferos gylis veikia vėjų kryptį. Tyrimas atskleidė, kad planetų atmosferos gylis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar ekvatoriniai vėjai bus rytiniai ar vakariniai. Gili atmosferos sluoksniai linkę generuoti rytinius vėjus, o seklūs – vakarinius.
Biifurkacijos teorija
Įdomu tai, kad tyrimas parodė, jog tam tikromis sąlygomis galima ir abiejų vėjų krypčių egzistencija, priklausomai nuo planetos formavimosi sąlygų. Šis teorinis modelis, vadinamas „bifurkacija”, gali padėti geriau suprasti ir kitų planetų, ne tik mūsų Saulės sistemos milžinų, atmosferas.
Būsimi tyrimai
Mokslininkai planuoja tęsti šį tyrimą, naudodami duomenis iš Juno zondo, kuris šiuo metu skrieja aplink Jupiterį. Tikimasi, kad šie duomenys patvirtins arba paneigs naujai pasiūlytą mechanizmą, taip suteikiant dar daugiau informacijos apie šių įspūdingų planetų atmosferinius procesus.
Išvados
Šis naujas tyrimas ne tik paaiškina, kodėl Jupiterio ir Saturno vėjai pučia skirtingomis kryptimis nei Uranas ir Neptūnas, bet ir suteikia svarbių įžvalgų apie planetų atmosferos dinamiką apskritai. Tai leidžia mokslininkams geriau suprasti tiek mūsų Saulės sistemos planetas, tiek ir egzoplanetas, kurios gali turėti panašias atmosferos savybes.
