JWST aptiko anglies, deguonies ir silicio dujas prie trijų ankstyvųjų galaktikų

James Webb kosminis teleskopas aptiko anglies, deguonies ir silicio pėdsakus dujose, susijusiose su trimis galaktikomis, kurios buvo matomos tokios, kokios egzistavo praėjus maždaug 500-700 mln. metų po Didžiojo sprogimo.

Tyrėjai išanalizavo beveik 30 valandų trukmės Webb stebėjimus. Sugerties signalai buvo pasislinkę į mėlynąją spektro pusę maždaug 50-250 km/s greičiu, o tai rodo, kad sunkesniais elementais praturtinta medžiaga judėjo iš galaktikų į aplinkinę erdvę.

Šie duomenys atitinka aiškinimą, kad naujai susidarę elementai buvo išnešiojami galingų galaktinių vėjų. Tai reiškia, kad jau labai ankstyvoje Visatoje veikė medžiagos apykaita: žvaigždės formavo sunkesnius elementus, o vėjai ir sprogimai grąžino juos į galaktikas ir išstūmė toliau į aplinką.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad aptikti cheminiai pėdsakai panašūs į tuos, kurie stebimi prie gerokai vėlesnių galaktikų po milijardų metų.

Rezultatai gali būti svarbūs ir ieškant vadinamųjų III populiacijos žvaigždžių – hipotetinės pirmosios žvaigždžių kartos, sudarytos beveik vien iš vandenilio ir helio. Jei ankstyvosios galaktikos aplinką sunkesniais elementais užteršė taip greitai, visiškai pirminių žvaigždžių formavimosi laikotarpis galėjo būti trumpesnis, nei manyta anksčiau.

Vis dėlto tyrimas apėmė tik tris neįprastai ryškias ankstyvąsias galaktikas, todėl kol kas neaišku, ar toks spartus cheminis praturtėjimas buvo būdingas visai jaunai Visatai.