Kaip „Interstellar“ pavertė laiką ir gravitaciją pagrindiniais antagonistais
Laikas ir gravitacija kaip antagonistai
Filme „Interstellar“ režisierius Christopheris Nolanas nagrinėja, kaip laikas ir gravitacija gali tapti pagrindiniais antagonistais. Šios jėgos veikia kaip žiaurios, žmones skiriančios jėgos. Nolanas jau ilgą laiką domisi, kaip mes suvokiame laiką, ir šiame filme jis tampa itin svarbiu elementu.
Filmo siužetas ir mokslinė idėja
Žemė kenčia nuo dulkių audrų, o NASA slapta atranda stabilų kirminą netoli Saturno. Pagrindinis veikėjas, pilotas Kuperis, leidžiasi į kelionę tirti naujų pasaulių, palikdamas savo vaikus. Pirmoji jų stotelė – planetos Milers, esančios šalia juodosios skylės Gargantua, paviršius. Čia gravitacija taip stipriai iškraipo laiką, kad vienas valanda planetoje prilygsta septyniems metams Žemėje. Nusileidimas vyksta ne pagal planą, ir grįžę herojai supranta, kad Žemėje prabėgo dešimtmečiai, kuriuos Kuperis mato tik per kitų žmonių vaizdo įrašus.
Kūrimo istorija
Filmo kūrimo istorija taip pat įdomi. Idėją pasiūlė fizikas Kip Thorne ir prodiuserė Linda Obst. Pradžioje projektą vystė Stevenas Spielbergas, kuris užsakė scenarijų Jonathanui Nolanui. Tai buvo ambicingas projektas, kuris sujungė mokslo teorijas su kinematografija.
