2014 metų stebėjimas ir G2 objektas
2014 metais astronomai laukė įspūdingo įvykio, kai paslaptingas objektas G2, dulkių debesis su jauna žvaigžde viduje, artėjo prie supermasyvios juodosios skylės Šaulio A* mūsų galaktikos centre. Tikėtasi didžiulės šviesos blyksnio, tačiau G2 sėkmingai aplenkė juodąją skylę ir tęsė savo kelionę sutrumpinta orbita, nesukeldamas kosminio fejerverko.
Kompiuterinės simuliacijos ir žvaigždės sunaikinimas
Nors G2 išvengė susidūrimo, mokslininkai sukūrė kompiuterines simuliacijas, kurios parodė, kaip supermasyvi juodoji skylė gali sunaikinti žvaigždę, sukeldama ryškų šviesos blyksnį. Šie įvykiai vadinami potvynio sunaikinimo įvykiais (angl. tidal disruption events, TDE).
Procesas ir simuliacijų mechanika
Juodosios skylės gravitacija „ištempia“ žvaigždę į ilgą dujų srautą, kuris formuojasi į siaurą juostą, aplenkiančią juodąją skylę ir susiduriantį su savimi. Šis susidūrimas įkaitina medžiagą, sukeldamas švytėjimą, kartais ryškesnį nei visa galaktika.
Skirtingos blyksnių savybės
Ne visi blyksniai yra vienodi. Kai kurie pasirodo greitai ir taip pat greitai išnyksta, kiti auga lėtai. Simuliacijos parodė, kad pagrindinis veiksnys yra juodosios skylės sukimosi greitis ir orientacija, kurie sukelia vadinamąją mazginę precesiją – srauto plokštumos poslinkį.
Dėl to susidūrimas gali įvykti po kelių apsisukimų arba visai neįvykti, o blyksnis gali būti blankus arba visai neįvykti.
