Kaip kosminis laužas tampa Mėnulio krateriu: Falcon 9 istorija
Falcon 9 misija ir jos pasekmės
2025 metų sausį Falcon 9 raketa išsiuntė į Mėnulį du privačius nusileidimo aparatus – Blue Ghost iš Firefly ir Resilience iš japonų ispace. Jie buvo išvesti į aukštą žemės orbitą, kertančią Mėnulio orbitą. Paprastai tokios raketos viršutinė dalis yra nukreipiama į Žemės atmosferą sudegti, tačiau šįkart degalų tam nepakako. Taigi, keturios tonos metalo liko Žemės ir Mėnulio sistemoje.
Nebesustabdoma trajektorija
Objekto orbita buvo nestabili dėl Žemės ir Mėnulio gravitacijos bei saulės spinduliuotės poveikio. SpaceX paaiškino, kad saulės aktyvumo ir gravitacinių jėgų derinys nukreipė raketos dalį į Mėnulį.
Smūgio pasekmės
2025 metų rugpjūčio 5 dieną raketos dalis atsitrenkė į Mėnulį 8690 km/h greičiu. Tikėtina, kad susidaręs krateris siekia 27 metrus skersmens. Tačiau svarbiausia ne pats smūgis, o jo chemija. Lowell observatorijoje Arizonoje buvo užfiksuotas kelių dešimčių kilometrų dydžio dujų debesis, švytintis natrio ir ličio linijomis. Tai leido tyrėjams pažvelgti į Mėnulio paviršiaus sudėtį be nusileidimo.
Vaizdų fiksavimas
Amerikos Lunar Reconnaissance Orbiter ir korėjiečių zondu Danuri įrengtas ShadowCam siekia užfiksuoti smūgio vietą prieš ir po įvykio. Vaizdų fiksavimo laikas priklausys nuo smūgio vietos, apšvietimo ir orbitos trajektorijos.
