Kosmosas

Intuityvūs Mašinos ir Telespazio partnerystė siekia plėtoti komunikacijas ir navigaciją Mėnulyje remiant būsimąsias misijas.

Bruce McCandless tapo istorija, kai tapo pirmuoju žmogumi, kuris nutolo nuo kosminio laivo be saugos lyno beveik 100 metrų.

Orbitalinis aparatas „Cassini“ užfiksavo rekordinę 200 dienų trukmės audrą Saturno šiauriniame pusrutulyje.

Švedijos 1 metro saulės teleskopas La Palmėje pateikė stulbinantį saulės chromosferos vaizdą, atskleidžiantį jos sudėtingą struktūrą.

Pirmoji pilotuojama misija į Marsą turi siekti rasti gyvybės pėdsakų, tyrinėti vandens ir CO₂ ciklus, bei suprasti planetos geologiją.

Žvaigždė, susidurusi su juodąja skyle, patiria stiprias gravitacines jėgas, kurios ją skaido ir formuoja ryškų akrecinį diską.

Įspūdingas griaustinis debesys virš Mavio, Havajų, užfiksuotas tiek iš žemės, tiek iš Tarptautinės kosminės stoties.

Naujas tyrimas atskleidžia, kodėl juodoji mirtis pasiekė Europą būtent 1347 metais.

Kinija panaudojo oro gynybos sistemas, kad numuštų meteorą Šandongo provincijoje. Šalis planuoja plėtoti planetinę gynybą.

Astrofotografija apjungia žvaigždžių vaizdus su žemės peizažais, kaip Aniwaniwa krioklys ir Paukščių Takas.

Kosmoso gilumoje slypi įspūdingi reiškiniai: baltieji debesys ir senovinės supernovos liekanos bei jų poveikis.

Įspūdingi vaizdai iš Orion misijos 2022 metais atskleidė daugiau apie Mėnulio Okeano Burių regioną.

Bajkonūro kosmodrome vyksta intensyvūs remonto darbai po neseniai įvykusio „Sojuz MS-28“ paleidimo.

Parker Solar Probe užfiksavo retą plazmos srautą, atskleisdamas naujas įžvalgas apie saulės koronos struktūrą ir kosminę orą.

Kosmoso tyrinėjimų istorija per pastaruosius 98 metus atskleidžia žmogaus atkaklumą ir inovacijas, keitusias mūsų suvokimą apie Visatą.

1983 m. rugpjūčio 30 d., prieš pat Challenger paleidimą, į kosminį laivą trenkė žaibas, sukeldamas nuostabą ir susidomėjimą.

Įdomūs atradimai apie Žemės atmosferos dalelių migraciją į Mėnulį atskleidžia naujas galimybes būsimoms kosminėms misijoms.

Andromedos galaktika, viena iš artimiausių mūsų Paukščių Tako kaimynų, nuostabiai matoma virš Naujosios Zelandijos naktinio dangaus.

IC 4628, dar žinomas kaip „Krevetės” rūkas, yra žvaigždėdaros sritis Skorpiono žvaigždyne, esanti už 6000 šviesmečių nuo Žemės.

Kosminis James Webb teleskopas per dvejus metus atskleidė neįtikėtinas Visatos paslaptis, žavėdamas mokslininkus ir visuomenę.

Astronautai iš Tarptautinės kosminės stoties užfiksavo kvapą gniaužiantį Namibijos vaizdą, išryškinantį jos unikalius gamtos peizažus.

Įspūdingas augančio mėnulio ir mėlyno atmosferos gradiento vaizdas užfiksuotas ties Kanados pakrante.

Betelgeuzė, esanti 650 šviesmečių atstumu, gali jau nebeegzistuoti. Sužinokite daugiau apie šią intriguojančią žvaigždę.

Meteoras atsitiktinai pateko į galaktikos Trikampis nuotrauką, atskleidžiant atmosferos vėjo įtaką dalelėms.

Visatos begalybė ir jos ribos – tai klausimai, kurie intriguoja mokslininkus ir kelia daugybę diskusijų apie kosmoso prigimtį.

Žemės magnetinis laukas formuojasi dėl elektros srovių tekėjimo skystame išoriniame branduolyje, kurio sudėtis nuolat juda.

Kosmose klajoja daugybė vienišų planetų, kurios prarado savo žvaigždes. Jų gali būti daugiau nei planetų, sukasi aplink žvaigždes.

Nauji tyrimai rodo, kad Saulė galėjo turėti žiedus, panašius į Saturno. Tai galėtų pakeisti mūsų supratimą apie Saulės sistemos evoliuciją.

Ekzoplaneta J1407b, esanti Kentauro žvaigždyne, turi milžinišką žiedų sistemą ir yra dvidešimt kartų didesnė už Saturną.

Marsas stebina unikalia dangaus spalva saulėlydžio metu, kai dangaus spalva tampa mėlyna dėl atmosferos ypatybių.

1991 m. Filipinuose įvyko Pinautubo ugnikalnio išsiveržimas, sukėlęs masinę evakuaciją, kuri tapo dramatišku išbandymu gyventojams.

Pragos astronominiai laikrodžiai – seniausi pasaulyje veikiantys astronominiai laikrodžiai, sužavintys lankytojus nuo 1410 metų.

Vis daugiau atrandama planetų, kurios savo savybėmis primena mūsų Žemę. Šios atradimai kelia susidomėjimą ir atveria naujas galimybes.

Džeimso Vebo teleskopas baigė veidrodžių įdiegimą, atverdamas kelią naujiems kosmoso tyrimams.

Mokslininkai atrado, kad Žemę supa 1000 šviesmečių atstumu esantis kosminis burbulas, susidaręs per 14 milijonų metų.

Kosminis aparatas NEAR Shoemaker 1998 m. sausį užfiksavo Žemės ir Mėnulio vaizdą, praskrisdamas netoli mūsų planetos.

Kalifornijos startuolio Aetherflux projektas siūlo saulės energijos ir lazerių technologiją duomenų centrams orbitoje.

LEGO sukūrė unikalų rinkinį Artemis misijai, kuris leidžia atkurti raketos paleidimo procesą. Pristatymas numatytas 2026 m.

Atraskite įdomų žvaigždžių ir jų planetų pasaulį, pamatykite Saulės sistemą kitaip.

Olimpo kalnas Marse yra aukščiausia kalnas Saulės sistemoje, siekianti apie 22 km aukščio ir dominuojanti planetos kraštovaizdyje.

Mokslininkai nustatė vandens ir anglies monoksido kiekį egzoplanetos WASP-77Ab atmosferoje, naudodami Gemini teleskopą.

Saulė liks aktyvi dar apie 5 milijardus metų, po to taps raudonuoju milžinu ir galiausiai susitrauks iki baltojo nykštuko.

ESA padidina biudžetą 3,5% kasmet iki 2028 m., siekdama įgyvendinti svarbias kosmoso misijas ir pasiruošti naujiems projektams.

Astronautas Dale’as Gardneris 1984 m. sėkmingai susidorojo su WESTAR VI palydovu, naudodamasis manevringu įrenginiu.

Mėnulis, mūsų artimiausias kosminis kaimynas, pasirodo ne toks pilkas ir monotoniškas, kaip dažnai manoma.

Nauja technika X-aritmetika padeda geriau suprasti galaktikų sankaupų struktūras ir jų fizinę prigimtį.

SpaceX vertinimas viršijo 800 mlrd. dolerių, tapdama vertingiausia privačia įmone pasaulyje, nors akcijos nėra viešai parduodamos.

Mėnulio halas yra optinis reiškinys, kuris dažnai rodo artėjančius orų pokyčius. Jis susidaro, kai mėnulio šviesa lūžta ledo kristaluose.

Tarptautinės kosminės stoties astronautai stebi įspūdingus debesų šešėlius, nusidriekusius daugybę kilometrų virš Žemės paviršiaus.

Tarptautinė kosminė stotis užfiksavo įspūdingą povandeninio ugnikalnio išsiveržimo šleifą, kurio poveikis gali būti globalus.

NGC 2327 yra ryški emisijos tumanumo IC 2177 dalis, žinoma kaip „Čiokės Tumanumas” dėl savo paukščio sparnų formos.

Galingas AI algoritmas kuria tikslias Saulės magnetinio lauko 3D žemėlapius, padedantis geriau suprasti Saulės aktyvumą.

Alfa Kentauro žvaigždžių sistema – artimiausia mūsų kaimynė. Į ją skristi dabartiniais raketomis užtruktų apie 132 000 metų.

Andromedos galaktikos vaizdai rodo, kaip astronomijos technologijos patobulėjo nuo 1888 metų iki šių dienų.

NASA Cassini zondas užfiksavo nepaprastą Saturno nuotrauką, atskleidžiančią planetos grožį ir jos šešėlius.

Atraskite astronomijos pasaulį dalyvaudami naujametinėse viktorinose su puikiais prizais ir įdomiais klausimais.

Kosminis aparatas „Voyager 2“ užfiksavo įspūdingą Pele ugnikalnio išsiveržimą Ijo, viename iš Jupiterio palydovų.

NASA pasirinko MAPP roverį misijai Artemis IV, kuri tyrinės Mėnulio pietinį ašigalį, siekdama geriau suprasti dulkių ir plazmos poveikį.

Epšteino archyve rasti Trumpo prezervatyvai su užrašu „Užrašas GIGAANTSKAS“ sukėlė diskusijas internete.

Atlantis erdvėlaivio operacija kosmoso tyloje ir tamsybėje stebina savo precizika ir grožiu.

Astronomai pastebėjo neįprastai didelę saulės dėmę, kuri gali sukelti stiprias magnetines audras ir paveikti Žemės technologijas.

TOI-561 b, superžemė su atmosfera, kuri prieštarauja moksliniams lūkesčiams dėl išlaikymo netoli žvaigždės.

NASA prarado ryšį su zondu MAVEN, kuris daugiau nei dešimt metų tyrinėjo Marso atmosferą ir buvo svarbus ryšių kanalas.

Atraskite kaip „Tuhlo kiaušinio“ ūkas, turintis neįprastą pavadinimą, atsiranda iš raudonojo milžino likučių per tūkstantį metų.