Kosmosas

Daniel K. Inouye teleskopas Havajuose leidžia mokslininkams tyrinėti Saulės vainiką be visiško Saulės užtemimo.

Antarktidos kraujo raudonumo krioklys susiformavo dėl geležimi prisotintos vandens oksidacijos, kai senovinis vanduo išsiveržė iš po ledyno.

Komandai pavyko nustatyti, kaip karšti mineralai, tokie kaip forsteritas ir enstatitas, susidaro ir keliauja kometose.

Astronomai pirmą kartą užfiksavo keturis objektus pagrindinėje asteroidų juostoje, pasitelkdami pažangias technologijas.

NGC 7331, esanti 40 milijonų šviesmečių atstumu, leidžia mums pamatyti, kaip mūsų Paukščių Takas galėtų atrodyti iš išorės.

Dažnai manoma, kad žvaigždės, kurių šviesą matome naktiniame danguje, jau gali būti išnykusios. Tačiau tai nėra visiškai teisinga.

NGC 7331, esantis už 40 milijonų šviesmečių, suteikia įspūdingą vaizdą, kaip mūsų Paukščių Takas galėtų atrodyti iš išorės.

NGC 1360, žinoma kaip „Strazdo kiaušinis“, yra dvigubos žvaigždės sistema, kurios sąveika formuoja unikalią planetarinę ūką.

Didžiausios planetos pagal masę yra superjupiteriai, o pagal tūrį – karštieji jupiteriai. Šie dangaus kūnai turi skirtingus ypatumus.

NASA tyrimas rodo, kad meteoritai galėjo atnešti tik nedidelę dalį Žemės vandens, remiantis Mėnulio grunto analize.

Italijoje virš Paterno kalno stebėtas įspūdingas mėnulio halas. Šis optinis reiškinys dažnai siejamas su ledo kristalais atmosferoje.

NASA kosminiai aparatai fiksuoja Saulės vaizdus įvairiais spektrais ir filtrais, atskleidžiant jos paslaptis ir unikalius reiškinius.

Naujas tyrimas rodo, kad mokslo bendruomenės priimta teorija apie vandens kilmę Žemėje gali būti netiksli.

Starlink aktyvavo avarinį žinučių siuntimą T-Mobile klientams, paveiktiems žiemos audros Fern, naudodamas Direct to Cell palydovus.

W51A yra didžiausias žvaigždžių formavimosi regionas Paukščių Take, stebėtas naudojant „Spitzer“, „Herschel“ teleskopus ir SOFIA observatoriją.

Orion laivas netrukus skraidins žmones į Mėnulį, kur jie galės stebėti unikalius Žemės saulėtekius ir saulėlydžius iš orbitoje esančio laivo.

Andromedos galaktika, turinti per trilijoną žvaigždžių, yra didžiausia vietinės grupės narė ir juda link Paukščių Tako.

NGC 1360, dar vadinamas „Strazdo kiaušiniu“, yra planetarinė ūkas su dviguba žvaigždžių sistema, esanti Pietų Paukščių žvaigždyne.

Karman linija, skirianti atmosferą nuo kosmoso, yra tik 100 km nuo Žemės paviršiaus. Tai pasiekiama per valandą važiuojant 100 km/h greičiu.

ESA ir MT Aerospace naudoja dirbtinį intelektą raketų gamybos procesų tobulinimui ir naujų medžiagų formų kūrimui.

Gyventojai raginami būti atsargūs ir laikytis saugumo priemonių dėl galimų pavojų. Rekomenduojama likti slėptuvėse iki pavojaus signalo atšaukimo.

Socialiniuose tinkluose kartais pasitaiko itin neigiamų komentarų apie rusų tautą, kurie gali sukelti diskusijas ir prieštaringas reakcijas.

Lunarinės dulkės įkvėpimas gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, nes jos dalelės yra labai aštrios ir gali pažeisti plaučių bei smegenų audinius.

Astrofotografas Andrew McCarthy užfiksavo įspūdingą saulėtekį Mėnulio kalnų masyve Mons Hadley, atskleidžiantį retą Mėnulio grožį.

Alpha Centauri pradėjo naują vaizdo įrašų seriją apie kosmines raketas, skirta įvairaus lygio žiūrovams – nuo naujokų iki pažengusiųjų.

Palydovas DSCOVR 2026 metų sausį užfiksavo nuostabų Žemės vaizdą, atskleidžiantį mūsų planetos grožį iš kosmoso.

Teleskopas „James Webb“ pradėjo tyrinėti K2-18b planetą, kurios atmosferoje aptikti metanas ir anglies dioksidas. Tai gali reikšti gyvybės egzistavimą.

James Webb teleskopas užfiksavo Helix ūko vaizdus, atskleidžiančius detales apie žvaigždės mirties procesą ir būsimos planetų medžiagos formavimąsi.

Webbo teleskopas parodė detalią Ulitkos ūko struktūrą, esančią 650 šviesmečių atstumu, atskleidžiant žvaigždės mirties procesą.

Kosmoso skafandrai yra būtini astronautų saugumui ir efektyvumui. Jie nuolat tobulinami, atsižvelgiant į naujausius technologinius pasiekimus.

Mars Reconnaissance Orbiter pateikia įspūdingus Marso dykumų ir griovių vaizdus, atskleidžiančius planetos paviršiaus įvairovę ir geologinius procesus.

NASA nesėkmingai bando atkurti ryšį su MAVEN zondų Marse. Ryšio praradimo priežastys lieka neaiškios.

Naujas Jupiterio vaizdas infraraudonųjų spindulių spektre atskleidžia atmosferos detales, žiedus, poliarinius švytėjimus ir palydovus.

ByBit birža siūlo mažos rizikos investavimo galimybes per MNT tokenus ir aktyvius investicijų fondus, taip pat skatina naudoti premium paskyras.

Mokslininkai sukūrė infraraudonųjų spindulių 3D vaizdą, kuris atskleidžia Jupiterio šiaurės poliaus struktūras ir atmosferos dinamiką.

Tyrimai rodo, kad sudėtingos molekulės, reikalingos gyvybei, gali formuotis kosmose dar prieš žvaigždžių ir planetų susidarymą.

Naujas Mėnulio nuotrauka stebina detalių gausa ir aiškumu, atskleidžiant dar nematytus paviršiaus elementus.

Astronomai atnaujino istorinius Saulės magnetinio lauko duomenis, padedant geriau prognozuoti Saulės ciklų aktyvumą.

Fotografas Guzmanramoss užfiksavo įspūdingą Mėnulio kadrą, kuris atskleidžia mūsų palydovo grožį ir paslaptingumą.

Egzoplaneta HD 189733 b turi mėlyną spalvą, tačiau tai nėra vanduo. Čia vyksta stiklo lietus, o temperatūra siekia 930°C.

Hablo teleskopas užfiksavo protostarų nuotraukas Oriono debesyje, tyrinėdamas jaunų žvaigždžių aplinkines dujų ir dulkių struktūras.

Žvaigždžių mirgėjimą sukelia atmosferos turbulencija, o planetos nemirksi dėl didesnio šviesos sklaidos masto.

Astronomai stebėjo greitąjį radijo blyksnį FRB 220529A ir aptiko, kad jis gali būti dvigubos sistemos dalis.

Mokslininkai aptiko Marse senovinio vandenyno pakrantės liniją, naudodamiesi Europos ir Amerikos orbitinių zondų vaizdais.

Mokslininkai naudoja sonifikaciją, kad paverstų kosminius duomenis garsais, leidžiant „išgirsti“ žvaigždžių sprogimus ir kitus reiškinius.

Teleskopas „James Webb“ užfiksavo įspūdingą Tumanystės Sraigė vaizdą, atskleidžiantį detales apie šią planetarinę tumanystę.

Saturno žiedai – įspūdinga struktūra, kurią pirmasis stebėjo Galilėjus. Jie sudaryti iš ledo ir uolienų, kurių kilmė iki šiol nėra aiški.

Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko „chorines“ bangas Merkurijaus magnetosferoje, panašias į Žemės reiškinius.

Didžioji Raudonoji Dėmė Jupiterio atmosferoje per 20 metų sumažėjo ir pakeitė formą, tačiau išlieka aktyvi ir įdomi mokslininkams.

Tamsusis matmuo gali paaiškinti tamsiosios materijos ir gravitacijos problemas. Ši hipotezė gali pakeisti šiuolaikinę fizikos sampratą.

Steinernema carpocapsae kirminai sugeba šaudyti savimi, naudodami statinę elektrą, kad sugautų skraidančias muses.

Tyrimas rodo, kad Marso atmosfera gali būti naudojama 3D spausdinimui, taupant milijonus dolerių misijoms.

Hubble teleskopas nufotografavo galaktikų spiečių Abell 3827, kuris atskleidžia daugybę galaktikų, esančių už mūsų Paukščių Tako ribų.

Rusijos įgula Tarptautinėje kosminėje stotyje dirba pagal planą, nepaisant geomagnetinių sutrikimų, kurie nepaveikė stoties saugumo.

„Artemidė-2“ misija, pirmasis per daugiau nei 50 metų žmogaus skrydis į Mėnulį, ruošiasi bandymams, tačiau galimi terminų pakeitimai.

Europos kosmoso agentūra planuoja perkelti Comet Interceptor misiją į 2028–2029 metus, siekdama sutaupyti išteklių ir padidinti sėkmės tikimybę.

NGC 4314 galaktika, esanti 40 mln. šviesmečių atstumu, turi retą 1 000 šviesmečių pločio žvaigždžių žiedą ir mini spiralines rankas.

NGC 6559 yra žvaigždžių gimimo regionas, esantis netoli žinomojo Lagūnos ūko. Šis regionas stebina savo spalvingais dujų ir dulkių debesimis.

Netikėtos situacijos gali sukelti stresą ir nerimą, tačiau yra būdų, kaip su jomis susidoroti ir išlaikyti ramybę.

Kasiwadzaki-Kariva AE Japonijoje atnaujino veiklą po 15 metų pertraukos, siekiant sumažinti elektros trūkumą Tokijo regione.

Kanalas „Orbitos refleksas“ kviečia dalyvauti žvaigždžių loterijoje, kurioje galima laimėti iki 500 žvaigždžių. Dalyvavimas paprastas – užtenka

Lupus 3, esantis 500 šviesmečių nuo Žemės Skorpiono žvaigždyne, yra žvaigždžių formavimosi regionas su jaunomis T Tauri žvaigždėmis.

ALMA – pažangus radijo teleskopų kompleksas Čilės Atakamos dykumoje, registruojantis elektromagnetinį spinduliavimą milimetrų ir submilimetrų bangų ilgiu.

Mėnulio roverių ratai gali kaupti elektros krūvį kraterių šešėliuose, siūlomi sprendimai inžinieriams misijų saugumui užtikrinti.