Kosmosas

Gestas „🙏“ dažnai naudojamas kaip maldos ar padėkos simbolis, tačiau jo reikšmė įvairiose kultūrose gali skirtis.

Didžiausi asteroido krateriai Žemėje apima Vredefort Pietų Afrikoje (160 km) ir Chicxulub Meksikoje (150 km).

Pasirodė nauja informacija apie Orėšnikovo išleidimą, tačiau detalių apie šio proceso eigą ir galimus terminus kol kas nėra.

NASA IXPE teleskopas pirmą kartą istorijoje tyrė baltąjį nykštuką EX Hydrae, esantį 200 šviesmečių nuo Žemės.

Mokslininkai aptiko dujų šleifą, kuris gali būti nematomo Betelgeizės palydovo pėdsakas, aiškinantis žvaigždės šviesumo pokyčius.

Mokslininkai rado 120 radioaktyvių dalelių Žemės plutoje po vandenynais, kurios atvyko iš supernovų sprogimų prieš milijonus metų.

Kompozitinė žvaigždžių takų nuotrauka buvo padaryta Lucy Yunxi Hu pietvakarių Naujojo Pietų Velso regione, rytinėje Australijos dalyje.

Vladimiras Surdinas interviu metu su Glebu Solominu aptaria svarbias kosmologines temas, įskaitant Visatos plėtimąsi ir tamsiąją materiją.

Didysis Magelano Debesis yra nykštukinė galaktika, esanti 163 tūkstančių šviesmečių atstumu nuo mūsų Paukščių Tako.

Reikjaneso pusiasalyje, Islandijoje, gruodžio 18 d. įvyko Sundhnuakigaro ugnikalnio išsiveržimas, sukėlęs susidomėjimą ir turistų antplūdį.

Mokslininkai jau dešimtmečius ieško įrodymų apie nežemiškas civilizacijas. Nauji teleskopai gali padėti rasti atsakymus.

XRISM misija leido astronomams detaliai stebėti rėliatyvistinius efektus prie supermasyvios juodosios skylės galaktikoje MCG-6-30-15.

Kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo dviejų susidūrusios galaktikų vaizdą, kurios dėl gravitacinės sąveikos tapo vienu švytinčiu žiedu.

Nilo deltos naktiniai vaizdai atskleidžia unikalų gamtos grožį ir gyvenimo ritmą. Šis regionas garsėja savo biologine įvairove.

Spraitai – tai trumpalaikiai atmosferos reiškiniai, atsirandantys po stiprių žaibų smūgių, trunkantys mažiau nei 100 milisekundžių.

Planet ir Google pradeda Suncatcher projektą, kuris demonstruos duomenų apdorojimo kosmose galimybes naudojant dirbtinį intelektą.

Astronomai Paukščių Take atrado žvaigždę, pavadintą „Avarija“, kuri gali būti tokia sena kaip ir pati Visata.

Mokslininkai iš Japonijos siūlo naudoti kvantinius jutiklius tamsiosios materijos paieškai, didinant detektorių jautrumą.

Naujas tyrimas atskleidė, kad žvaigždžių spinduliai ne visada susiję su dėmėmis, kaip tai vyksta Saulėje.

Monobank klientai, užsisakę „Monobaza“ prenumeratą, gali gauti unikalų kortelės dizainą ir papildomus bonusus.

Islandijos Landmannalaugar regionas garsėja įspūdingu vulkaniniu krateriu, kuris pritraukia daugybę turistų ir gamtos mylėtojų.

Danija pradeda projektą Máni, kurio tikslas – sukurti detalią 3D Mėnulio paviršiaus žemėlapį naudojant orbitinį aparatą.

Fobas yra artimiausias Saulės sistemos palydovas Marsui, esantis tik 9378 km nuo planetos centro ir 5981 km nuo paviršiaus.

SpaceX Dragon varikliai gruodžio 29 d. veikė daugiau nei 19 minučių, padidindami Tarptautinės kosminės stoties orbitą.

NASA biudžetas išlieka beveik nepakitęs, o dauguma mokslinių programų, įskaitant Artemis II, bus tęsiamos.

Kinijos „Chang’e-5“ slapta išėjo į tolimą retrogradinę orbitą aplink Mėnulį, nes šalis tradiciškai neinformuoja apie savo kosmoso misijas.

TRAPPIST-1 sistema, esanti 40 šviesmečių nuo Žemės, gali turėti mažus palydovus, rodo nauji tyrimai.

Astronautas Harrisonas Schmittas buvo nufotografuotas šalia didžiulio Mėnulio akmens per Apollo 17 misijos trečiąjį išėjimą į Mėnulį.

SpaceX iki 2026 metų planuoja sumažinti 4 400 Starlink palydovų orbitas, siekdama padidinti saugumą ir sumažinti kosminio šiukšlių kiekį.

Hubble teleskopas užfiksavo nereguliariąją galaktiką UGC 5189A, esančią už 150 milijonų šviesmečių Liūto žvaigždyne.

2026 metais planuojama paleisti net 5 mažus kosminius teleskopus, kas gali tapti rekordu. Taip pat numatyti ir du dideli teleskopai.

Mūsų galaktikoje yra beveik 400 milijardų žvaigždžių, o kiekviena jų turi planetų. Tai sudaro apie tris trilijonus planetų Paukščių Take.

NASA Cassini zondas 2011 metais užfiksavo įspūdingą Saturno palydovo Encelado nuotrauką, atskleidžiančią jo unikalius paviršiaus bruožus.

Hablo teleskopas užfiksavo didžiausią žinomą protoplanetinį diską, esantį apie tūkstantį šviesmečių nuo Žemės.

Astronomai pirmą kartą nustatė masę ir atstumą iki vienišos planetos KMT-2024-BLG-0792, esančios apie 10 000 šviesmečių nuo Žemės.

„Alfa Centauri“ yra Telegram kanalas, o NN nėra jo santrumpa. NN gali reikšti kitus dalykus, tokius kaip Helly Hansen.

Kosminės kelionės į Mėnulį tampa realybe, atveriant naujas galimybes mokslui ir technologijoms. Sužinokite daugiau apie šias misijas.

Mėnulio zondas užfiksavo įspūdingą saulėtekį žymiajame Ticho krateryje, netoli jo centrinio piko.

James Webb ir Hubble teleskopų stebėjimai padeda geriau suprasti atviruosius žvaigždžių spiečius NGC 460 ir NGC 456.

Mokslininkai aptiko mikroorganizmų fosilijas, kurios galėjo egzistuoti dar prieš Žemės susiformavimą, laikais, kai formavosi Saulės sistema.

Saturnas – šeštoji Saulės sistemos planeta, garsėjanti savo įspūdingais žiedais ir unikaliomis savybėmis, kurios žavi mokslininkus.

Ced 110 ir Ced 111 yra atspindinčios ūkos Chameleono žvaigždyne, žinomos kaip vienos artimiausių žvaigždžių formavimosi sričių.

Pilnatis nėra tokia fotogeniška dėl tiesioginio apšvietimo, kuris sumažina šešėlius ir reljefo detales. Tačiau gerame peizaže ji vis tiek atrodo

Misijos STS-51-A metu astronautai sugrąžino du palydovus į Žemę. Dailas Gardneris sugebėjo sustabdyti palydovo sukimąsi plikomis rankomis.

Apollo 11 kelionės metu padarytos nuotraukos fiksuoja pirmąjį žmonijos žingsnį Mėnulyje, įamžindamos istorinę akimirką ir įkvėpdamos ateities kartas.

Žiūrovai gali daryti įtaką žaidimo eigai per donacijas, suteikdami žaidėjui įvairias galimybes ir iššūkius. Prisijunkite ir dalyvaukite!

Tiesioginės transliacijos metu surinkta beveik 20 000 grivinų, nors pranešimai apie aukas nebuvo rodomi.

Fotografuojant Saulę tuo pačiu metu ir iš tos pačios vietos visus metus, jos padėtis danguje formuoja aštuoniukę – analemą.

Kolumbijos universiteto ir Enigma projekto mokslininkai pristatė BISC – mažą, bevielį smegenų implantą, kuris gali pakeisti neurotechnologijų ateitį.

Astronomai pirmą kartą tiksliai nustatė klajojančios planetos masę ir atstumą. Ši planeta, panaši į Saturną, yra už 10 000 šviesmečių.

Fotografas Paulas Smitas užfiksavo įspūdingus raudonuosius spraitus Teksaso danguje, kurie yra retas atmosferos reiškinys.

Arp 84, dar vadinamas „Garnys“, yra dviejų galaktikų susidūrimo rezultatas, sukėlęs žvaigždžių formavimąsi ir neįprastą formą.

2022 metų rugpjūtį užfiksuotas Saulės protuberantas yra toks masyvus, kad jame galėtų tilpti visas Jupiteris.

Baltosios skylės, priešingai nei juodosios, išspjauna materiją. Jos gali būti nestabilios ir virsti juodosiomis skylėmis.

Tarptautinės kosminės stoties nuotraukos atskleidžia miestų šviesas naktį, įskaitant Bangkoko, Londono, Paryžiaus ir kitų didmiesčių vaizdus.

Žemės vaizdai iš kosmoso yra ne tik mokslininkų, bet ir menininkų įkvėpimo šaltinis, atskleidžiantys mūsų planetos grožį.

2025 metais kosminių startų skaičius pasiekė naują rekordą – 330 startų, o JAV ir Kinija atliko 88,18% visų pasaulio startų.

Andromedos galaktika – artimiausia Paukščių Tako kaimynė, kuri būtų įspūdingai matoma plika akimi, jei būtų ryškesnė.

Ekspertai diskutuoja apie gėrimų vartojimą ir jų poveikį sveikatai. Kiek gerti ir ką pasirinkti – svarstoma su specialistais.

1910 m. birželio 6 d. Čikagos universiteto Jorko observatorijoje buvo užfiksuota Halio kometa, atskleidžianti kosmoso paslaptis.

Gizos piramidės vaizdas iš viršaus atveria naujas perspektyvas ir leidžia geriau suprasti šio senovės stebuklo mastą ir architektūrą.

Mokslo istorija kupina klaidų ir keistų teorijų, kaip fliogistonas, kraujoleidimas ir pelės iš purvinų marškinių bei kviečių.

Sužinokite, kaip pasiruošti kelionei po Rusiją: nuo maršrutų planavimo iki svarbiausių daiktų sąrašo ir vietinių patarimų.

SpaceX 2025 metais pasiekė rekordą, paleisdama 170 raketų. Tai reiškia, kad vidutiniškai kas 2,15 dienos buvo vykdomas naujas skrydis.