Kosmosas

Marso roveris „Curiosity“ fiksuoja stulbinančius raudonosios planetos vaizdus ir atskleidžia jos paslaptis bei grožį.

Žmogaus ūgis kosmose gali padidėti iki 5 cm dėl sumažintos gravitacijos, bet gali sukelti nugaros skausmus ir kitas sveikatos problemas.

Pirmoji metalinė detalė, atspausdinta kosmose naudojant 3D spaudintuvą, grįžo į Žemę tyrimams Europos kosmoso agentūroje.

Įsivaizduokite Saturną, esantį Mėnulio atstumu nuo Žemės, ir pamatykite, kaip pasikeistų mūsų naktinio dangaus vaizdas.

NGC 1360 ūkas pasižymi dviem baltaisiais nykštukais, sukuriančiais unikalią struktūrą ir spalvą.

Atrasta egzoplaneta TOI-2431 b, esanti 117 šviesmečių nuo Žemės, apskrieja savo žvaigždę vos per 5,4 valandos.

Kometa 3I/ATLAS tolsta nuo Saulės, suteikdama progą stebėti jos neįprastus uodegas net mėgėjams.

Astronomijos entuziastas užfiksavo nepaprastą Saulės koronalinę kilpą naudodamasis mėgėjišku teleskopu, atskleisdamas naujus Saulės paviršiaus aspektus.

Viktorijos krateris, esantis Marse, yra įspūdingas smūginis darinys su unikaliu kraštovaizdžiu ir geologinėmis savybėmis.

Hablo teleskopas užfiksavo įspūdingą supernovą NGC 3285B galaktikoje, esančioje 137 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės.

Artiemis I misija atskleidė nuostabius Mėnulio paviršiaus vaizdus, kurie suteikia naują žvilgsnį į mūsų dangaus kaimyną.

Objektas 3I/ATLAS praskriejo pro Saulę ir keliauja link Jupiterio, kelia abejonių dėl savo prigimties tarp mokslininkų.

Nobelio laureatas A. Riess atmeta korėjiečių tyrimą, teigiantį, kad Visata lėtėja, o ne greitėja. Jis išryškina esmines klaidas.

NASA’s SPHEREx telescope maps stars in 102 infrared bands, aiding scientific research and enhancing future space missions.

Rusijoje Yandex ML Prize apdovanojimai įvertino mokytojų indėlį į dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi vystymą.

Dideli asteroidai retai pasiekia Žemę, bet jų poveikis gali būti katastrofiškas. Mokslininkai analizuoja šiuos reiškinius.

JAV kariuomenė kuria naujas objektų stebėjimo technologijas Mėnulio erdvėje, siekiant sustiprinti kosmoso apsaugą.

Io yra artimiausia Galilėjaus mėnulis Jupiteriui, žinoma dėl savo aktyvių ugnikalnių ir unikalaus paviršiaus.

Naujasis Džeimso Vebo teleskopas užfiksavo įspūdingą Uraną su jo žiedais, palydovais ir tolimomis galaktikomis.

Mastelis yra svarbus aspektas, apimantis įvairias gyvenimo sritis, nuo verslo iki asmeninio tobulėjimo, formuojantis mūsų suvokimą ir sprendimus.

Australijos Petrel įlanka tapo nuostabiu pietinio pašvaistės reginiu, kuris užbūrė vietinius ir turistus.

Ro Vandenis – unikali dvinarė žvaigždė, sukuria įspūdingą tamsą dėl savo sprogimų. Ji yra viena iš artimiausių tokių žvaigždžių Žemei.

NASA mokslininkai pateikia vizualizacijas apie Europos paviršių, remdamiesi Voyager ir Galileo misijų duomenimis.

Gemini North teleskopas pirmą kartą užfiksavo Betelgeizės kompanioną – sėkmingai išskyrė silpną šviesą, sklindančią iš sėkmingo draugo.

Naujais ultravioletiniais vaizdais atskleidžiamos paslaptingos detalės apie Jupiterį ir jo palydovą Ganimedą.

Drezdeno universiteto inžinieriai sukūrė lazerinį grąžtą, skirtą giluminiams ledo sluoksniams tyrinėti. Tai gali atverti naujas galimybes…

LIGO ir Virgo aptiko juodųjų skylių susijungimą, kuris išliko ekscentriškas, atskleidžiantį jų neįprastą formavimosi istoriją.

Japonijos palydovai Himawari-8 ir Himawari-9, skirti Žemės orų stebėjimui, sėkmingai tiria Veneros atmosferą ir temperatūros pokyčius.

Tarptautinė mokslininkų komanda atrado tris žemės tipo egzoplanetas, kurios gali permąstyti klasikinę planetų formavimosi teoriją.

Astronomijos entuziastas užfiksavo įspūdingą Jupiterio ir jo palydovų vaizdą, atskleidžiantį šio giganto grožį ir jo palydovų savybes.

Antarktidoje rastas 6 milijonų metų senumo ledas su oro burbuliukais, kurie suteikia unikalią informaciją apie praeities klimatą.

Astronomai aptiko 40 šviesmečių nuo mūsų esančią žvaigždę, kuri gali sunaikinti planetų atmosferas dėl savo galingų plazmos išsiveržimų.

Fotografas Makrem Larnaout užfiksavo įspūdingą Paukščių Tako nuotrauką virš Tuniso, atskleisdamas naktinio dangaus grožį.

Viso saulės užtemimo metu įvyksta unikalūs gamtos reiškiniai, kurie prikausto žmonių žvilgsnius ir skatina tyrinėti dangų.

Įspūdingas astronominis reiškinys sujungė Mėnulį, Venerą ir Jupiterį, sukurdamas kvapą gniaužiančią sceną virš Egipto piramidžių.

Sivan 2 ūkas Kasiopejoje, atrastas 1974 m., atskleidžia įspūdingą, bet sunkiai pastebimą kosminį pasaulį.

1980-ieji metai buvo kosmoso pramonės klestėjimo laikotarpis Kazachstane, kai Baikonūro kosmodromas buvo svarbi vieta kosmoso tyrimams.

Mėnulio bazės susiduria su mikrometeoridų grėsmėmis. Tyrimai rodo, kad būtinas patikimas apsaugos sprendimas.

Hablo teleskopas užfiksavo įspūdingą Omar žvaigždės formavimo regiono vaizdą, esantį maždaug už 8000 šviesmečių nuo Žemės.

Marse kasmet susidaro daugiau nei 11 000 dulkių sūkurių, kurie atlieka svarbų vaidmenį planetos ekosistemoje.

Mėnulis formavosi po milžiniško susidūrimo, turintis svarbų vaidmenį Žemės evoliucijoje ir gyvenimo vystymesi.

Kinų mokslininkai atrado Marso olas, kurios gali būti tinkamos gyvybei. Šios olos gali suteikti prieglobstį būsimoms kolonijoms.

Astronomijos entuziastus žavi neįprastas dangaus reginys su Mėnuliu, Venera ir žvaigžde Regulu, užfiksuotas David Dibolde.

Kosmoso šiukšlių problema tampa didžiule infrastruktūros grėsme, reikalaujančia tarptautinių pastangų ir atsakingo požiūrio.

Rusijos mokslininkai atrado meteoritą, kuris nukrito po ryškaus bolido skrydžio Tverės ir Novgorodo regionuose.

Šis įspūdingas koliažas, sukurtas naudojant GALEX teleskopą, atskleidžia 196 galaktikas, apšviestas ultravioletinėje šviesoje.

Blue Origin New Glenn raketa sėkmingai paleista ESCAPADE misijoje, siekiant tyrinėti Marso atmosferą ir magnetosferą.

Mokslininkai sukūrė skaitmeninį Žemės modelį, kuris gali tiksliai prognozuoti klimato pokyčius su nepaprastu tikslumu.

Marsaeigis Perseverance atrado akmenį su unikaliomis savybėmis, rodančiomis, kad tai gali būti meteoritas.

Tarptautinė kosminė stotis pateikė stulbinantį Baikalo ežero vaizdą, atskleidžiantį jo didybę ir gamtos grožį iš kosmoso perspektyvos.

Webbo teleskopas užfiksavo jaunos žvaigždės Herbig-Haro 24 spindulius Oriono ūke, atverdamas naujas žvaigždžių formavimosi paslaptis.

Naujojo Rusijos uosto gyventojai patyrė stiprų sprogimą, kuris sukėlė grėsmę vietinės bendruomenės saugumui.

NGC 1511 yra spiralinė galaktika su įdomiomis sąveikomis su galaktikų kompanionėmis, kurios veikia jos struktūrą ir žvaigždėdarą.

Emocijos daro didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, formuoja mūsų elgesį ir sprendimus.

Astrofotografas užfiksavo nuostabų vaizdą: parašiutininkas Saulės fone, kuris atskleidžia kosmoso ir žmogaus nuotykių grožį.

Astronomai atrado, kad raudonieji gigantai dažniau sunaikina savo artimiausias planetas nei manyta anksčiau.

Astronomai aptiko dvi baltąsias nykštukus už 150 šviesmečių, kurios susijungs ir sprogs kaip Ia tipo supernova po 23 milijardų metų.

Artemis I misija pateikė įspūdingą Mėnulio ir Žemės nuotrauką, kuri sužavėjo mokslininkus ir kosmoso entuziastus visame pasaulyje.

Japonijos kosmoso agentūra paskelbė apie Akatsuki misijos pabaigą. Zondas tyrė Venerą nuo 2010 ir padėjo mokslui geriau suprasti planetos atmosferą.

Švedijos mokslininkai sukūrė retina E-paper ekraną su 25 000 pikselių tankiu colyje. Tai revoliucija ekranų technologijoje.

Hablo teleskopas užfiksavo įspūdingą Kilo ūko vaizdą, kuris atskleidžia neįtikėtiną kosmoso grožį ir paslaptis.

Astronomai atrado aktyvų vėją iš Streleco A* juodosios skylės, atskleidžiantį naujas detales apie mūsų galaktikos centrą.

Hadlio kanjonas, esantis Mėnulio Apeninuose, buvo įamžintas nuotraukose iš skirtingų perspektyvų: orbitos, paviršiaus ir Žemės.

Galaktika NGC 2755, kurią sunku priskirti vienai kategorijai, yra 67 milijonų šviesmečių atstumu nuo mūsų Vėžio žvaigždyne.