Mokslininkai tyrinėja NGC 6752 žvaigždžių spiečių
NGC 6752, žvaigždžių spiečius Pietų dangaus pusrutulyje, atskleidžia daugiau nei 100 tūkstančių žvaigždžių ir netikėtai atrastą galaktiką.
NGC 6752, žvaigždžių spiečius Pietų dangaus pusrutulyje, atskleidžia daugiau nei 100 tūkstančių žvaigždžių ir netikėtai atrastą galaktiką.
Žaibo blyksnis, užfiksuotas iš Tarptautinės kosminės stoties, atskleidžia įspūdingą gamtos reiškinio grožį ir tyrimų galimybes.
Fotografė Marina Pol užfiksavo unikalų Boeing 737 lėktuvo tranzitą priešais Saulės diską, suteikdama mums retą reginį.
1973 m. „Concorde“ lėktuvas stebėjo visišką saulės užtemimą, skrisdamas virš 17 km aukštyje ir dvigubai greičiau už garsą 74 minutes.
Žalias bolidas, skriejantis per žvaigždėtą Tenerifės dangų, sukėlė susižavėjimą ir stebėjimą tarp vietinių ir turistų.
Kinijos astronomas mėgėjas užfiksavo įspūdingą vaizdą, kuriame kinų kosminė stotis „Tiangong“ matoma skrendant prieš Jupiterio foną.
Nauji NASA vaizdai sujungia Chandra ir Webb teleskopų duomenis, atskleidžiantys debesų kompleksą, žvaigždžių formavimosi sritį ir galaktikų klasterį.
Atraskite nuostabius Saulės vaizdus, užfiksuotus naudojant Lunt 50 mm teleskopą per saulėlydį, kurie leidžia pamatyti saulę detaliai.
Projektas Kuiper sėkmingai paleido 24 palydovus į orbitą su SpaceX Falcon 9 raketa, užtikrinant jų tinkamą veikimą.
Naujai paviešinta Marso smėlio dalelių nuotrauka suteikia unikalią galimybę pažvelgti į raudonosios planetos paviršiaus struktūrą ir grožį.
HP Tau yra trijų jaunų žvaigždžių sistema, esanti Tauro žvaigždyne, apie 550 šviesmečių nuo mūsų. Žvaigždės dar tik „kūdikiai“.
Nauji Maxar palydoviniai vaizdai iš WorldView Legion demonstruoja Kinijos stoties „Tianin“ ir Tarptautinės kosminės stoties pažangą.
Kinijos misija „Tianwen-2“ sėkmingai užfiksavo Žemės ir Mėnulio vaizdus, planuodama 2027 m. atgabenti asteroidų mėginių.
James Webb teleskopas užfiksavo įspūdingą Saturno vaizdą, pabrėžiantį jo auksinį spindesį ir kosminės misijos svarbą.
Unikalus reginys, kai Ljuljailjako kalno šešėlis įsikūnija rožiniame dangaus fone švintant.
Hewett-1, esantis Sektanto žvaigždyne, užima du kampinius laipsnius danguje ir yra susijęs su baltojo nykštuko PG 1034+001 žvaigžde.
Didysis raudonasis taškas Jupiterio paviršiuje yra milžiniška audra, kurios dydis siekia iki 40 tūkstančių kilometrų ilgio.
Paukščių takas nuostabiai apšviečia Kalifornijos pakrantės arką, atskleisdamas naktinio dangaus grožį ir kosmoso paslaptis.
Merkurijuje esančios Pantheono vagos yra unikalios ir neturi analogų visoje Saulės sistemoje, pritraukiančios mokslininkų dėmesį.
Astrofotografija apjungia mokslą ir kūrybiškumą, siekiant sukurti įspūdingus kosmoso vaizdus, kuriuos akys negali pamatyti.
Meadas, didžiausias krateris Veneroje, atrastas Magelano zondu, suteikia įžvalgų apie planetos geologinę istoriją.
2025 m. sausio 22 d. Čilėje įvyko įspūdingas kometos C/2024 G3 (ATLAS) pasirodymas, kurio metu užfiksuotas įspūdingas laiko greitėjimas.
3I/ATLAS kometa, atrasta liepos mėnesį, yra didžiausias žinomas tarpžvaigždinis objektas. Jos branduolio dydis siekia apie 11,2 km.
SpaceX demonstravo atmosferinio Raptor variklio trumpąjį uždegimą, pateikdama stulbinančius vaizdo įrašus ir nuotraukas.
Uranas pasižymi unikaliu sluoksniavimu ir ekstremaliomis temperatūromis, kurios jį išskiria iš kitų Saulės sistemos planetų.
Apollo-Sojuz misija buvo įspūdingas bendradarbiavimo tarp JAV ir SSRS projektas, kuris atvėrė naujas galimybes kosminiams tyrimams.
Mėnulio užtemimas – tai magiškas reiškinys, kai Mėnulis visiškai pasislepia Žemės šešėlyje, o dangus įgauna mistišką grožį.
Saulės sistema yra mūsų kosminiai namai, kuriuose gyvename ir kuriuos tyrinėjame. Sužinokite apie jos struktūrą ir įdomybes.
Lietuvos astronomijos entuziastas užfiksavo įspūdingą „Polumėnulio“ tumanystės vaizdą, esančią 4700 šviesmečių nuo Žemės.
Meksikos Sierra de Organos parkas tapo žavingu dangaus šviesų šou, kurio metu susijungė Pietų delta-Akvaridai ir jonvabaliai.
Neutroninių žvaigždžių medžiaga yra tokia tanki, kad šaukštelis jos svertų apie 110 mln. tonų, atskleidžiant kosmoso paslaptis.
NEO Surveyor – pirmasis infraraudonųjų spindulių teleskopas, skirtas Žemės apsaugai nuo pavojingų asteroidų ir kometų.
Kosmosas kelia daugybę klausimų ir susižavėjimo. Nuo žvaigždžių iki planetų, kiekviena detalė turi savo istoriją.
1781 m. kovo 13 d. Viljamas Heršelis teleskopu atrado Urano planetą, septintąją Saulės sistemos planetą.
Dėmiano Pičo fotografija atskleidžia Marso grožį ir paslaptingumą, suteikiant galimybę pažvelgti į raudonąją planetą kitu kampu.
Marso planeta intriguoja savo dydžiu, mase ir oro sąlygomis. Sužinokite daugiau apie šią raudonąją planetą.
Jupiterio Didysis raudonasis taškas, egzistuojantis daugiau nei 350 metų, mažėja ir gali visiškai išnykti.
Atraskite, kaip Marsas atrodytų su vandeniu, ir sužinokite apie potencialią planetos transformaciją.
V883 Orionis yra unikali žvaigždžių sistema, esanti 900 šviesmečių atstumu, kurią tyrinėja astronomai ir kosmoso entuziastai.
Nauji tyrimai rodo, kad vulkanizmas Mėnulyje tęsėsi ilgiau nei manyta, atskleidę 120 mln. metų amžiaus stiklo lašus.
Saturno palydovai, tokie kaip Pandoras ir Prometėjas, padeda išlaikyti planetos žiedus jų vietoje naudodami gravitacijos jėgą.
Astronautas Donas Pettitas užfiksavo nuostabius šiaurės pašvaistės vaizdus iš tarptautinės kosminės stoties, atskleisdamas kosmoso magiją.
Saulės sistema susideda iš aštuonių planetų, kurios kiekviena turi savo unikalų charakterį ir savybes.
Skysčių elgsena nesvarumo būsenoje kosmose atskleidžia unikalius fizikos dėsnius, kurie gali turėti svarbių pritaikymų kosminėje inžinerijoje.
James Webb teleskopas fiksavo Herbig-Haro objektą HH 49/50, susijusį su jaunomis žvaigždėmis ir tarpžvaigždine sąveika.
Šiame straipsnyje aptariama misijos Fram2 skrydžio nuotrauka, padaryta iš Neumayer Station III poliarinės stoties Antarktidoje.
Astronomas Kevinas Morfildas užfiksavo įspūdingą mėlynojo supergiganto Alnilamo vaizdą ir jį supančias ūkas Astrobino dienos nuotraukoje.
Astronomai pirmą kartą užfiksavo dujinį halą aplink galaktiką IRAS 08339+6517. Šis atomarinio vandenilio debesis dengia 300 tūkst. šviesmečių.
Trojaniniai asteroidai aplink Jupiterį sukasi Lagrange’o taškuose L4 ir L5, sudarydami dvi dideles asteroidų grupes.
Lunarinis aparatas „Afina” simboliškai atsisveikina su Žeme, pradedamas ilgą kelionę į Mėnulį.
Astrofotografas Tomas Viljamsas pristato nuostabius rugpjūčio mėnesio dujinių gigantų vaizdus, atskleidžiančius kosminių planetų grožį.
Kompiuterinė simuliacija atskleidžia, kas vyksta, kai susijungia dvi supermasyvios juodosios skylės, ir kaip tai veikia visatą.
Spiralinė galaktika NGC 5668, esanti Mergelės žvaigždyne, yra žymi savo ryškiais spiralės rankovėmis ir aktyviomis žvaigždžių formavimosi sritimis.
Liepos 15 d. Saulė išspinduliavo įspūdingą koroninę masės išmetimą, sukurdama 400 000 km ilgio plazmos struktūrą.
Lunos paviršiaus krateriai atskleidžia jos istoriją. Naujasis vaizdo įrašas demonstruoja asteroidų smūgius ir jų poveikį.
A captivating image captures the thin crescent of Venus and the International Space Station over Shoreline, Washington, taken by A.J. Smadi.
Ticho supernovos liekana primena kosminį žiedą, susidariusį po žvaigždės sprogimo 1572 metais, su spalvingais dujų debesimis.
Įspūdingi žvaigždėto dangaus ir atmosferos švytėjimo vaizdai užfiksuoti iš Tarptautinės kosminės stoties.
Žaliasis spindulys yra retas atmosferos reiškinys, kuris matomas saulėlydžio metu ir trunka vos kelias sekundes.
Io, vienas iš Jupiterio palydovų, sukuria įspūdingą šešėlį ant planetos paviršiaus, sukeldamas unikalų žvaigždžių užtemimą.
Juodosios jūros vaizdas iš kosmoso atskleidžia švytinčią pakrantę ir miesto šviesų grožį naktį.
Asteroidas Apofis 2029 metais praskries pavojingai arti Žemės, tačiau tikimybė susidurti yra labai maža.
Mars Express zondas užfiksavo ploną Marso atmosferą, atskleidžiantį raudonosios planetos paslaptis ir mokslininkus sužavėjusius vaizdus.
James Webb teleskopas užfiksavo NGC 1514, dar vadinamą Hrustaliniu Krištolo kamuoliu, suteikdamas naujų įžvalgų apie jos unikalią struktūrą.