Kosmosas

Mokslininkai aptiko galimai mažiausią žinomą juodąją skylę, esančią beveik 6 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, naudojant „Gajos“ duomenis.

Marse aptiktos didžiulės duobės, dauguma jų suformuotos dėl anglies dioksido ledo išgaravimo, tačiau yra ir kitų teorijų.

Marsaeigis Perseverance toliau tyrinėja Raudonąją planetą, atskleisdamas naujas paslaptis ir palikdamas pėdsakus Marso paviršiuje.

Asteroidas 2024 YR4 buvo apibūdintas kaip pavojingas „miestų žudikas“. Ar jis tikrai kelia grėsmę mūsų planetai?

Unikalus kosminis įvykis padėjo mokslininkams atrasti planetą, kurios likimas gali atspindėti Žemės ateitį po 5 milijardų metų.

1962 metais JAV inžinieriai testavo ankstyvuosius skafandrų modelius Mėnulio misijai Mohavio dykumoje, panašioje į Mėnulio paviršių.

Jurius Gagarinas, pirmasis žmogus kosmose, tapo legenda ir įkvėpimu visiems, kurie siekia žvaigždžių.

Įspūdingas Saulės vaizdas, sudarytas iš 200 kadrų, atskleidžia naujas detales ultravioletiniame spektre.

Mimas, Saturno palydovas, žavi savo švytėjimu. Net ir šešėlinė pusė yra apšviesta švelnia Saturno šviesa.

Liepsnos ūkas, esantis už 1,400 šviesmečių, yra jaunų žvaigždžių gimimo vieta. Nauji tyrimai rodo jų amžiaus skirtumus.

Hubble teleskopas užfiksavo Marsą su šaltomis, vandens ledo debesimis, suteikiančiais planetai įšalusį išvaizdą ultravioletinėje šviesoje.

1919 metų saulės užtemimas buvo lemiamas eksperimentinis bandymas, patvirtinęs Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos numatymus.

Kosminis laivas Cargo Dragon sėkmingai pasiekė Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) vykdydamas CRS-32 misiją, atnešdamas svarbius krovinius.

Astronomai užfiksavo neįprastą dangaus reiškinį, kurį pavadino „Česyrio katino šypsena“. Šis fenomenas sužavėjo ir mokslininkus, ir visuomenę.

Kosmosas yra didžiulis, tačiau net ir jame kartais būna ankšta. Hubble teleskopas užfiksavo sąveikaujančias galaktikas.

Žiedinis užtemimas virš Reflekšeno kanjono Jutoje pritraukė daugybę stebėtojų ir sukūrė nepakartojamą reginį.

Atraskite, kaip Apollo-13 astronautai pirmą kartą išbandė inovatyvius geriamojo vandens įrenginius Mėnulio paviršiuje.

„Sojuz-Apolon“ projektas suvienijo skirtingas kosmoso tyrimų programas ir tapo svarbiu įvykiu mokslo bei tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Europos zondas Mars Express atskleidžia įspūdingas Marso Šiaurės poliarinės kepurės ir Elados lygumos nuotraukas.

Webbo teleskopas patvirtino Visatos plėtimosi greitį, matuodamas 75,4 km/s per megaparseką, stiprindamas Hablio įtampos diskusijas.

Saulės sistemos planetų ir Saulės dydžiai yra įspūdingai skirtingi, o jų palyginimas leidžia geriau suprasti kosmoso mastus.

2025 metų gegužę kosminis aparatas Kosmos-482, paleistas 1972 m., nukrito į Indijos vandenyną. Jo grįžimas sukėlė daug susidomėjimo.

Animacija atskleidžia žvaigždžių judėjimą aplink supermasyvią juodąją skylę nuo 1995 iki 2016 metų, atskleidžiant kosmoso paslaptis.

Fotografas Panajotis Ksipteras užfiksavo įspūdingą lėktuvo tranzitą per Mėnulio diską, suteikdamas žiūrovams nepakartojamą vaizdą.

Įspūdinga spiralinės galaktikos M90 nuotrauka atskleidžia paslaptingą vandenilio pėdsaką, užfiksuotą per 126,5 valandas trukusią ekspoziciją.

Cerera, vienintelė nykštukinė planeta, tirta kosminiu aparatu, slepia užšalusį vandenyną po paviršiumi.

Kosmoso tyrinėtojai kuria nuostabius vaizdus iš dešimties valandų filmavimo, siekdami užfiksuoti unikalius kosmoso reiškinius.

Europa Clipper sėkmingai nufotografavo Marsą, parodant šios planetos grožį ir mokslinę vertę kosminių tyrimų kontekste.

Šiaurės pašvaistė virš Islandijos užfiksuota įspūdingoje nuotraukoje, perteikiančioje gamtos stebuklą ir jos nenuspėjamą grožį.

Resilience misija buvo nutraukta po to, kai nesėkmingai nusileido mėnulyje ir nutrūko ryšys su nusileidimo aparatu.

Visatos dydis ir jos struktūra nuolat stebina, atskleidžiant mums naujas paslaptis bei priversdama permąstyti mūsų vietą joje.

Crew Dragon Freedom erdvėlaivis sėkmingai sugrįžo į Žemę po misijos Crew-9, pažymėdamas dar vieną svarbų etapą kosmoso tyrinėjimuose.

Stebint Saulę, mokslininkai užfiksavo įspūdingus plazmos išsiveržimus, kurie suteikia naujų įžvalgų apie žvaigždės elgesį.

Įspūdingas kompozitinis HDR Mėnulio vaizdas, sudarytas iš daugiau nei 500 atskirų kadrų, atskleidžia mūsų palydovo grožį.

Sekstanto A, netoli mūsų esančioje galaktikoje, gimsta jaunos žvaigždės. Ši karlikų galaktika stebina savo unikalumu.

Astronomas Alfa Čžanas užfiksavo įspūdingą Delfino ūko vaizdą, naudodamas LRGB+SHO paletę ir sukaupęs 108 valandas ekspozicijos.

Galaktika NGC 685, esanti už 64 milijonų šviesmečių Eridano žvaigždyne, atskleidžia kosmoso grožį per Hubble teleskopo nuotraukas.

Garsusis apskritas miško rezervatas aplink Taranakio ugnikalnį Naujojoje Zelandijoje stebina savo išskirtinumu ir įspūdinga istorija.

Astronautė Nicole Ayers iš NASA Tarptautinėje kosminėje stotyje nufotografavo retą atmosferos fenomeną – sprite’ą.

Sužinokite apie švietimo ir informacinių technologijų naujoves, įskaitant AI generuojamus vaizdus ir nemokamus „Telegram“ botus.

SpaceX raketa sprogimo metu Teksase patyrė didelę anomaliją, praneša kompanijos atstovai. Incidentas įvyko bandymų metu.

Valhalla krateris, esantis Jupiterio mėnulyje Kaliste, yra didžiausias smūginis krateris, kurio skersmuo siekia apie 360 kilometrų.

III tipo civilizacija galėtų valdyti galaktikos energiją, įskaitant juodųjų skylių manipuliavimą ir energijos išgavimą iš žvaigždžių.

1609 m. galilėjus galilėjus pirmasis teleskopu stebėjo mėnulį, atskleisdamas jo paviršių su kalnais ir krateriais.

Stefensono 2-18, milžiniška raudonoji supergigantė, jei būtų Saulės sistemos centre, prarytų Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą ir net Jupiterį.

Astronomai stebėjo dviejų galaktikų susijungimą, kurį trikdo kvazaras, sustabdydamas žvaigždžių formavimąsi kaimyninėje galaktikoje.

Mokslininkai atrado galaktiką MoM-z14, kurios šviesa keliauja 13,5 mlrd. metų, atskleidžiant ankstyvos Visatos paslaptis.

Paskelbti Paukščių tako fotografijos 2025 metų nugalėtojai. Konkursas sulaukė daugiau nei 6,000 nuotraukų, įskaitant unikalų kadrą iš kosmoso.

Starlink Direct to Cell technologija žada mobilų ryšį visame pasaulyje, net atokiausiose vietose, naudojant tik įprastą išmanųjį telefoną.

290 mln. šviesmečių nuo Žemės įvyko galaktikų susidūrimas, sukėlęs smūginę bangą, kuri gali sukelti naujų žvaigždžių gimimą.

Astronomai pirmą kartą užfiksavo detalų WOH G64 žvaigždės vaizdą, esančią Didžiajame Magelano Debesyje, 160 000 šviesmečių atstumu.

ESA paskelbė Saulės nuotraukas, kurios parodo fotosferą, magnetinį lauką ir plazmos judėjimą su precedento neturinčiu detalumu.

NASA orbitalinis zondas atskleidžia Mėnulio pilną sukimąsi, suteikiant naujų įžvalgų apie mūsų artimiausią dangaus kaimyną ir jo paslaptis.

NASA švaros patalpose, nepaisant itin griežtų sterilizacijos sąlygų, buvo atrastos 26 iki tol nežinomos bakterijų rūšys. Šis atradimas atskleidžia gyvybės gebėjimą išlikti ekstremaliomis sąlygomis ir kelia svarbius klausimus dėl mikrobinės taršos kosminių misijų metu.

Saturno šiaurės ašigalyje vyksta įspūdingas audros vorteksas, kurio skersmuo siekia 2,000 km, o vėjai pučia virš 500 km/h greičiu.

Mokslininkai siūlo naujas civilizacijų klasifikacijas, kuriose masės konversija į energiją galėtų paaiškinti kosmoso anomalijas.

Astronomai atrado K2-360 sistemą su dviem planetomis, viena jų yra itin tanki ir ekstremali super-Žemė, kita – masyvus planetos kaimynas.

NASA astronomai stebėjo retą įvykį: klajojanti juodoji skylė sunaikino žvaigždę. Tai suteikė naujų įžvalgų apie šių kosminių objektų elgesį.

Žemės vandens tiekimas gali atrodyti kuklus palyginti su paslėptais vandenynais ant dujų milžinų palydovų, nors jų egzistavimas dar nepatvirtintas.

2026 m. planuojama paleisti MRV palydovą su robotinėmis rankomis, skirtą palydovų gyvavimo trukmei pratęsti ir kosminei erdvei valyti.

SpaceX paskelbė apie planus laipsniškai atsisakyti Dragon erdvėlaivių, reaguodama į prezidento pareiškimus dėl galimo vyriausybės sutarčių nutraukimo.

James Webb kosminis teleskopas užfiksavo jaunos žvaigždės Herbig-Haro 24 vaizdą, kurioje matyti du ryškūs medžiagos srautai.

Astronomai atrado tris supermasyvias galaktikas, susiformavusias per pirmąjį milijardą metų po Didžiojo Sprogimo, kurios meta iššūkį esamiems modeliams.

Lafayette meteoritas atskleidžia senovinio vandens buvimą Marse, susijusį su vulkanine veikla prieš 742 mln. metų.