Kosmosas

Įspūdingi žvaigždėto dangaus ir atmosferos švytėjimo vaizdai užfiksuoti iš Tarptautinės kosminės stoties.

Žaliasis spindulys yra retas atmosferos reiškinys, kuris matomas saulėlydžio metu ir trunka vos kelias sekundes.

Io, vienas iš Jupiterio palydovų, sukuria įspūdingą šešėlį ant planetos paviršiaus, sukeldamas unikalų žvaigždžių užtemimą.

Juodosios jūros vaizdas iš kosmoso atskleidžia švytinčią pakrantę ir miesto šviesų grožį naktį.

Asteroidas Apofis 2029 metais praskries pavojingai arti Žemės, tačiau tikimybė susidurti yra labai maža.

Mars Express zondas užfiksavo ploną Marso atmosferą, atskleidžiantį raudonosios planetos paslaptis ir mokslininkus sužavėjusius vaizdus.

James Webb teleskopas užfiksavo NGC 1514, dar vadinamą Hrustaliniu Krištolo kamuoliu, suteikdamas naujų įžvalgų apie jos unikalią struktūrą.

Mokslininkai aptiko galimai mažiausią žinomą juodąją skylę, esančią beveik 6 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, naudojant „Gajos“ duomenis.

Marse aptiktos didžiulės duobės, dauguma jų suformuotos dėl anglies dioksido ledo išgaravimo, tačiau yra ir kitų teorijų.

Marsaeigis Perseverance toliau tyrinėja Raudonąją planetą, atskleisdamas naujas paslaptis ir palikdamas pėdsakus Marso paviršiuje.

Asteroidas 2024 YR4 buvo apibūdintas kaip pavojingas „miestų žudikas“. Ar jis tikrai kelia grėsmę mūsų planetai?

Unikalus kosminis įvykis padėjo mokslininkams atrasti planetą, kurios likimas gali atspindėti Žemės ateitį po 5 milijardų metų.

1962 metais JAV inžinieriai testavo ankstyvuosius skafandrų modelius Mėnulio misijai Mohavio dykumoje, panašioje į Mėnulio paviršių.

Jurius Gagarinas, pirmasis žmogus kosmose, tapo legenda ir įkvėpimu visiems, kurie siekia žvaigždžių.

Įspūdingas Saulės vaizdas, sudarytas iš 200 kadrų, atskleidžia naujas detales ultravioletiniame spektre.

Mimas, Saturno palydovas, žavi savo švytėjimu. Net ir šešėlinė pusė yra apšviesta švelnia Saturno šviesa.