Kinijos ambicijos Mėnulyje
Kol NASA ruošiasi Artemis II misijai, Kinija taip pat rengia savo Mėnulio planus. Šalis siekia išsilaipinti savo astronautus ant Mėnulio paviršiaus iki 2030 metų. Šis tikslas atrodo realus, atsižvelgiant į Kinijos kosmoso programos pažangą.
Planas ir technologijos
Kinijos planas apima dviejų laivų paleidimą Long March 10 raketomis. Pirmasis laivas – pilotuojama kapsulė Mengzhou, kuri gali talpinti iki septynių žmonių žemoje Žemės orbitoje, tačiau Mėnulio misijai planuojama trijų astronautų įgula. Antrasis laivas – nusileidimo modulis Lanyue, kuris susijungs su Mengzhou Mėnulio orbitoje, panašiai kaip Apollo misijose.
Mengzhou jau atliko pirmąjį skrydžio bandymą vasarį, be įgulos. Buvo išbandytos avarinio gelbėjimo sistemos ir atsiskyrimas nuo raketos. Iki metų pabaigos Kinija planuoja išsiųsti bepiločius Mengzhou bandymus į Tianjuno stotį ir atlikti seriją testinių paleidimų prieš patį išsilaipinimą.
Vietos pasirinkimas ir būsimi planai
Kinija dar nėra apsisprendusi dėl išsilaipinimo vietos, tačiau svarsto 14 taškų arčiau ekvatoriaus, kur reljefas yra ramesnis. Vienas iš pagrindinių kandidatų yra senovinis vulkaninis regionas Rimae Bode, kuris gali atskleisti Mėnulio istorijos paslaptis.
Ateityje Kinija kartu su Rusija planuoja pastatyti nuolatinę bazę pavadinimu ILRS (International Lunar Research Station). Abi šalys, kaip ir JAV, siekia pasiekti Mėnulio pietinį ašigalį, kur gali būti vandens ledo, kuris gali būti naudojamas raketiniam kurui gaminti. Tai galėtų pakeisti tolimųjų misijų ekonomiką.
Kinijos požiūris į Mėnulio misijas
Įdomu, kad Kinija atmeta terminą „Mėnulio lenktynės“, teigdama, kad tai šaltojo karo laikų mąstymas. Jų tikslas yra ne tik pirmiausia pasiekti Mėnulį, bet ir ilgainiui įsitvirtinti. Mėnulis Pekinui yra strateginė aukštuma, o gilusis kosmosas yra vienas iš prioritetų naujausiame penkerių metų plane.
