Branduolinio karo grėsmė
Globalinio branduolinio karo scenarijus išlieka viena iš niūriausių prognozių žmonijai. Karo analitikai ir mokslininkai mano, kad pagrindiniai taikiniai būtų politiniai centrai, karinės bazės ir dideli pramonės mazgai.
Šalys, kurios gali patirti pirmuosius smūgius
Pagrindinės branduolinės valstybės ir jų sąjungininkai greičiausiai nukentėtų stipriausiai. Tai apima Jungtines Valstijas, Rusiją, Kiniją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Indiją, Pakistaną, Izraelį, Japoniją ir Pietų Korėją. Tokie miestai kaip Vašingtonas, Niujorkas, Maskva, Pekinas, Londonas ir Paryžius yra laikomi strateginiais taikiniais dėl jų politinės, karinės ir ekonominės reikšmės.
Pietų pusrutulis gali būti mažiau pažeidžiamas
Kai kurie tyrimai rodo, kad pietų pusrutulio šalys gali būti santykinai saugesnėje pozicijoje. Priežastys: atokumas nuo daugumos branduolinių valstybių, mažesnė strateginių taikinių koncentracija ir išvystytas žemės ūkis tam tikruose regionuose. Dažniausiai minimos Australija ir Naujoji Zelandija. Jų geografinė izoliacija ir gebėjimas gaminti maisto produktus daro jas potencialiai atsparesnėmis branduolinės žiemos sąlygomis – tai globalinis atšalimas, kuris gali kilti po masinių branduolinių sprogimų.
Nėra visiškai saugių vietų
Nors kai kurie regionai gali išvengti tiesioginių smūgių, pasekmės būtų globalinės: staigus klimato atšalimas, derliaus nuostoliai ir maisto trūkumas, pasaulinės ekonomikos griūtis, masinės migracijos ir politinis chaosas. Todėl dauguma mokslininkų sutinka, kad visiškai saugios zonos planetoje praktiškai neegzistuoja.
