Kvazaras kaip kosminė ietis
Kvazarai yra vieni ryškiausių ir galingiausių objektų visatoje. Jų intensyvi spinduliuotė kyla iš supermasyvių juodųjų skylių, kurios praryja aplinkinį dujų ir dulkių debesį, įkaitindamos medžiagą iki ekstremalių temperatūrų. Iki neseniai buvo mažai tiesioginių įrodymų, kaip quasarai veikia kitas galaktikas. Tačiau astronomai dabar stebėjo retą atvejį ankstyvojoje visatoje: dviejų susijungiančių galaktikų susidūrimą, kuriame viena „perveria“ kitą kvazaru.
Ankstyvosios visatos stebuklas
Stebėtas kvazaras, pavadintas J012555.11–012925.00, egzistavo, kai visatai buvo vos 2,5 milijardo metų. Išfiltravus kvazaro akinantį švytėjimą, mokslininkai pastebėjo masyvią kaimyninę galaktiką, esančią tik 16,300 šviesmečių atstumu. Abi galaktikos patiria intensyvų žvaigždžių formavimąsi. Tačiau toje kaimyninės galaktikos srityje, kurią veikia kvazaro spinduliuotė, žvaigždžių formavimasis sustoja.
Žvaigždžių formavimosi sustabdymas
Tai pirmas kartas, kai mokslininkai tiesiogiai stebėjo, kaip kvazaras trikdo dujų struktūras kitoje galaktikoje. Kvazaro įtakoje išnyko difuziniai molekuliniai debesys, palikdami tik tankias sankaupas, kurios nesugeba formuoti naujų žvaigždžių. Kvazaro šviesa sukėlė fotodisosociaciją – dujų molekulių išardymą, tarsi „degindama skyles“ kaimyninėje galaktikoje.
Dangus kaip riterių dvikova
Mokslininkai šį kosminį susidūrimą pavadino „dangiška riterių dvikova“, kur kvazaras veikia kaip mirtina ietis. Kiekvienas radiacijos pliūpsnis sukuria vis daugiau tokių skylių – kol juodoji skylė baigs savo kosminę puotą.