Luna gali būti tinkama mūsų mikrobams
NASA tyrimas apie mikrobų išgyvenimą Lunoje
Kosminių tyrimų metu viena iš svarbių užduočių yra užtikrinti, kad žemiška gyvybė nebūtų perkelta į kitas planetas ar dangaus kūnus, kur jos neturėtų būti. Tai vadinama tiesioginiu užteršimu. Svarbu ne tik išvengti vietinės gyvybės sunaikinimo, bet ir klaidingų atradimų, kai žemišką organizmą palaikome nežemišku.
Dažniausiai manoma, kad radiacija ir temperatūros svyravimai sunaikina mikrobų „keleivius” ant kosminių aparatų. Tačiau dėl Lunos poliarinių regionų tokio užtikrintumo nebuvo, nes gilūs krateriai ir sudėtingas reljefas sudaro sunkiai prognozuojamas sąlygas.
Eksperimentai ir rezultatai
NASA Goddard ir Johnsono kosmoso centrai atliko tyrimą, siekdami užpildyti šią žinių spragą. Laboratorijoje buvo atkurtos trijų Lunos pietinio poliaus vietovių sąlygos ir patikrinta penkių organizmų išgyvenamumas. Tarp jų buvo pelėsinis grybas Aspergillus niger, Bacillus subtilis, Staphylococcus aureus, Deinococcus radiodurans ir keli Fusarium genties tipai. Gauti duomenys buvo palyginti su topografiniais modeliais, rodančiais radiacijos pasiskirstymą paviršiuje.
Tyrimas atskleidė, kad pietiniame poliuje gali egzistuoti kelios vietos, kur mikrobai gali išgyventi. Ypač išskiriamas Aspergillus niger, kuris pasižymi atsparumu ultravioletinei spinduliuotei. Šio grybo pavyzdys buvo paimtas tiesiai iš Tarptautinės kosminės stoties.
Biologinė Lunos reikšmė
Nors Lunos dažnai nesiejame su biologiniais aspektais, tai gali būti vieta, kurioje ląstelės gali išgyventi. Todėl svarbu ištirti Lunos cheminę sudėtį prieš mūsų vizitus, kurie gali pakeisti tai, ką ten rasime.
