Marse aptiktas galimas senovės vandenyno pėdsakas
Geologai iš Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) aptiko Marse struktūrą, kuri gali būti senovės vandenyno pėdsakas. Buvęs postdaktaras Abdalla Zaki ir profesorius Michael Lamb rado platų plokščią reljefo ruožą šiauriniame pusrutulyje, kuris labai primena kontinentinį šelfą. Jei jų interpretacija teisinga, kadaise vandenynas galėjo užimti apie trečdalį Raudonosios planetos paviršiaus.
Senovės vandenyno teorija
Idėja apie Marso vandenyną nėra nauja, tačiau ankstesnės „pakrantės linijos“ turėjo problemų dėl nevienodų aukščių. Stabilus vandenynas turėtų būti viename lygyje. Mokslininkai pasinaudojo kompiuteriniais modeliais, kad ištirtų, kaip reljefas keičiasi dingus vandeniui. Jie nustatė, kad po vandens atsitraukimo lieka platus plokščias ruožas, kartais siekiantis šimtus kilometrų, palei sausumos ir jūros ribą.
Orbitaliniai duomenys ir džiugios išvados
Orbitaliniai duomenys parodė panašią struktūrą Marse, kuri apjuosia šiaurines žemumas. Dar įdomiau, kad ši struktūra sutampa su upių deltų – nuosėdų vėduoklių, kur srautas įteka į didelį vandens telkinį – vietomis. Aeolis Dorsa regione šie nuosėdai rodo, kad vandens lygis pakilo nuo -2475 iki -1693 metrų, o Hypanis Valles slėnių sistemoje – nukrito beveik 500 metrų iki -3000 metrų. Tai rodo, kad vanduo čia egzistavo ilgą laiką.
Ilgalaikis vandenyno buvimas
Šelfas formuojasi lėtai, todėl aplink ežerus tokių struktūrų nėra. Tai leidžia manyti, kad Marse buvo vandenynas, kuris egzistavo milijonus metų. Tai labai svarbu astrobiologijai, nes Žemėje pakrančių nuosėdos puikiai išsaugo senovės gyvybės pėdsakus, ir Marso pakrančių nuosėdos gali būti ta vieta, kur verta siųsti būsimus marsaeigius. Nepaisant milijardų metų trukusio vėjo ir vulkanizmo, Marsas vis dar slepia savo senąją pakrantės geografiją – tereikia ieškoti plačiau nei tik pakrantės linijoje.
