Marse aptikti reliktiniai rubinai: nauji duomenys apie planetos geologinę istoriją
Marso roverio atradimai
Jau penkerius metus Marso roveris „Perseverance“ tyrinėja Jezero kraterį – senovinio ežero liekanas Marso paviršiuje. Tarp daugybės atradimų mokslininkus ypač sudomino trys vietovės, pavadintos Hampden River, Coffee Cove ir Smiths Harbour.
Rubinų mikrovkraplėjimai
Spektroskopijos tyrimai parodė, kad šiose vietovėse yra korundo su chromo priemaišomis – tai yra rubinų mikrovkraplėjimai. Svarbu paminėti, kad šie kristalai nėra dideli monokristalai, o smulkūs įterpimai pagrindinėje uolienoje.
Korundo susidarymo sąlygos
Paprastai korundas susidaro aplinkoje, kurioje gausu aliuminio ir mažai silicio, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui. Dažniausiai tai vyksta tektoninių procesų metu žemės plutoje. Tačiau Marse nėra ryškios plokščių tektonikos, o pagrindinėmis uolienomis šiose vietose buvo plagioklazai – mineralai, sudaryti iš įvairių aliuminio ir silicio junginių. Tai reiškia, kad korundui susidaryti reikėjo ypatingų sąlygų.
Galimos formavimosi teorijos
Manoma, kad šie pavyzdžiai galėjo susiformuoti dėl meteorito smūgio, kuris prieš kelis milijardus metų sukūrė Jezero kraterį. Šią teoriją patvirtina ir kiti atradimai, tokie kaip išlydytos ir susilydžiusios uolienos, rastos kraterio pakraščiuose.
Galimybės ateičiai
Jei pavyktų parvežti šiuos pavyzdžius į Žemę ir ištirti laboratorijoje, būtų galima gauti svarbių duomenų apie ankstyvus Marso geologinės istorijos etapus.
