Marso atmosferoje virš Alba Mons šlaitų aptikti pasikartojantys vandenilio chlorido pėdsakai

Marsas turi didžiausius Saulės sistemos ugnikalnius, tačiau jų dabartinis aktyvumas iki šiol lieka neaiškus. Orbitoje darytos nuotraukos rodė galimos veiklos požymių per pastaruosius milijonus metų, o seismometrai fiksavo marsdrebėjimus, bet nei išsiveržimų, nei šviežios lavos kol kas niekas nepastebėjo.

Dabar galimas naujas pėdsakas aptiktas atmosferoje. Kalbama apie vandenilio chloridą – Žemėje šios dujos dažnai siejamos su magminėmis angomis. Marse jas dar 2021 metais užfiksavo aparatas ExoMars TGO.

Daugiausia šių dujų aptinkama per žiemą šiauriniame pusrutulyje, o iki vasaros jų beveik nebelieka. Tačiau tyrėjai išskyrė vieną pasikartojančią išimtį: ankstyvą vasarą vandenilio chloridas vis pasirodydavo virš plyšių Alba Mons ugnikalnio šlaituose.

Mokslininkai palygino atmosferos chemijos duomenis su geologiniais požymiais. ACS spektrometrai, nustatantys atmosferos sudėtį pagal sugeriamą saulės šviesą, susiejo šiuos šuolius su konkrečia vieta ir laiku – iškart po žieminio šerkšno sublimacijos. Tuo metu CaSSIS kamera ten aptiko siaurus, šviežiai atrodančius plyšius, kurių ilgis siekia iki kelių šimtų metrų, o aplink juos matyti pakitusi grunto spalva.

Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad šie lūžiai gali veikti panašiai kaip Žemės fumarolės – vulkanų dujų angos. Žiemą, kai temperatūra krinta iki -120 C, juos gali užsandarinti ledas, o ankstyvą vasarą jam išnykus į išorę galėtų patekti magminės dujos.

Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į galimas pasekmes gyvybės paieškoms. Jų teigimu, praeityje tokių dujų galėjo būti daugiau, jos galėjo padėti išlaikyti tankesnę atmosferą ir šiltesnį klimatą su skystu vandeniu paviršiuje. Be to, ten, kur lava susiduria su požeminiu vandeniu, gali susidaryti šiltos nišos, tinkamos gyvybei.